Nagrinėjama žmogžudystės byla. Byloje įrodymų pakanka, tačiau aukos kūnas nerastas. Teisiamojo advokatas kreipiasi į teisėją:
- Gerbiamasis teisėjau, turiu jums siurprizą - nepraėjus nė minutei į salę įžengs žmogus, kurio nužudymu jūs kaltinate mano ginamąjį.
Teisėjas ir prisiekusieji sužiūra į duris. Praeina minutė, antra, penkta - niekas neįeina.
Advokatas:
- Taip, iš tikrųjų, mano pareiškimas buvo neteisingas, bet juk jūs visi pažiūrėjote į duris, vadinasi, pamanėte, jog mano ginamojo auka vis dėlto gyva. O kadangi visos abejonės į naudą kaltinamajam, reikalauju, kad pripažintumėt, jog jis nekaltas.
Po šio pareiškimo teismas išeina pasitarti, o po pasitarimo paskelbia verdiktą: "Kaltas!"
Advokatas:
- Betgi abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, o aš mačiau, kad visi sužiuro į duris!
Teisėjas:
- Būtent visi, išskyrus kaltinamąjį!
