Teisės nebūtų reikalingos, jei visi laikytųsi pareigų
Policijos departamento duomenimis, nepilnamečiai padaro apie penktadalį visų nusikaltimų. Blogiausia tai, kad nemažėja vaikų padaromų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų. 2005-aisiais buvo užregistruoti 7 atvejai, kai nepilnamečiai įvykdė žmogžudystes, o pernai tokių atvejų buvo dvigubai daugiau. Jų nemažėja ir šiemet. Štai tik keli pavyzdžiai: Kaune pavasarį buvo mirtinai subadytas ir išniekintas abiturientas. Vienas iš įtariamųjų šioje byloje - nepilnametis. Liepos 7-ąją Kretingoje be jokios priežasties trys paaugliai užpuolė ir užmušė suaugusį, kone trigubai vyresnį vyrą, einantį namo po klasės susitikimo. Iš viso per 6 šių metų mėnesius 16 nepilnamečių yra įtariami nužudymu, o beveik 30 jų už nužudymus jau atlieka bausmes pataisos namuose.
Kodėl taip žiaurėja nepilnamečiai? Ar tikrai teisingai elgiamasi, kai vaikams pirmiausiai aiškinamos jų teisės, o ne pareigos? O gal per švelnios bausmės?
Virginija Baltraitienė, Seimo narė:
- Reikia siekti, kad tiek tėvas, tiek motina pagaliau pajustų atsakomybę už savo vaiką, nes dabar, jei vaikas nusikalsta, kalti visi kiti - draugai, gatvė, mokytojai, kaimynai, tik ne patys gimdytojai. Einame vos ne iki absurdo. Net Švietimo ir mokslo ministerija siekia, kad už vaiką mokykloje atsakytų mokytojas. O tėvų kokios funkcijos?
Apskritai daroma ne nuo to galo. Pirmiausia sugalvota vaikui pasakyti, kad jis turi teises, ir niekas jų negali pažeidinėti. Ir tai nuolat akcentuojama. Vaikas dėl menkiausio neva įžeidimo gali apskųsti tėvus, mokytojus, auklėtojus, o kad tas vaikas dar ir pareigų privalo turėti - visi lyg ir užmiršo.
Matyt, suveikė tas "saldus žodis - laisvė". Kai patys augom sovietmečiu, buvom įsprausti į rėmus, bijojom pasireikšti, tai dabar savo vaikams nutarėm duoti tokią laisvę, nuo kurios patys ir kenčiam. Juk laisvė dar nereiškia, kad gali daryti, ką tik nori - tavo laisvė negali pažeisti kito žmogaus laisvės.
Julius Veselka, Seimo narys:
- Kad tie vaikigaliai vis labiau nusikalsta, kalti ir tėvai, ir vaikai. Visiškai neugdom pareigų suvokimo, o vaikai ir nenori jų. Tik laisvės duokit! Dabar kur tik pasisuksi, visi tik šaukia: "Oi, vaikų teises pažeidžiamos, vargšus vaikelius nuskriaudė!" Kai tėvas vaikui per užpakalį užploja, tai baisus nusikaltimas, o jei vaikas tėvui uždrožė - tai jau savo teisių gynimas. Kur tai matyta! Mokytojai taip pat nieko negali nei pasakyti, nei padaryti, nors vaikėzas jam jau ir ant sprando užlipo. Jei mokytojas nebeištvėręs kepštelėjo tokiam chuliganėliui - vajezau, kiek triukšmo! Ir kaltas paprastai suaugęs. Mat jis turi sakyti: "Sėdėk, vaikeli, ant to sprando - man labai patinka!.."
Jei mano valia būtų, sugrąžinčiau mirties bausmę. Aš nekalbu apie menkus nusikaltimus, bet kad tie paaugliai padaro tokių nusikaltimų, kad plaukai šiaušiasi, o maksimali bausmė - tik 10 metų. Ir kas darosi? Girdi, nevalia pavardžių skelbti, nes pažeidžiamos nepilnamečio teisės. O kad jis pažeidžia mūsų visų teises, tai jau čia nesvarbu - sužalosim, girdi, to vaikelio sąmonę! Skelbti reikėtų tų mažų nusikaltėlių pavardes ir jų atvaizdus. Ne vieną tuomet, manau, išgelbėtume nuo tolesnių paklydimų. O dabar viską vyniojame į vatą užtat jie ir neįma į galvą.
Sakot, jei kuris nors Seimo narys gautų nuo chuliganėlių, būtų sujudumas? Baikit... Sakytų - "Aš atleidžiu jam, jam bus pamoka, jis gal daugiau taip nedarys..." Juk reikia ir chuliganų palankumą pelnyti! O rėžtų kartą į snukį tokiam akiplėšai, va čia tai būtų geras Seimo narys!
Gediminas Mikalajūnas, Kauno regiono pataisos inspekcijos direktorius:
- Kad paaugliai vis labiau kelia grėsmę, lemia daug priežasčių. Pirma, tėvai amžinai užsiėmę, vaikai daro, ką nori. Dabar nebeliko tokių, kurie sėdėtų su knyga rankoje, ar važiuotų į kaimą bobutei padėti daržų ravėti. Tad kompiuteris, televizorius, gatvė - pagrindiniai draugai. O ten galima rasti ko tik nori... O jei šalia bendraminčiai su "fantazija", tai iki nusikaltimo - vienas žingsnis.
Kita vertus, dabar vaikams kol kas labiau akcentuojamos jų teisės, bet ne pareigos. O kažkas yra pasakęs: "Teisės nebūtų reikalingos, jei visi laikytųsi pareigų".
Na, o dėl bausmių griežtumo, tai gyvenime visame kame turi būti balansas. Taip ir bausmių skyrimo atžvilgiu. Jeigu matosi, kad žmogus pasitaisys, nebūtina jį tuoj pat grūsti už grotų - užtenka kaip ir dabar - už nedidelį nusižengimą skirti laisvės apribojimus, lygtinę bausmę ir pan. Teismuose turėtų būti specialistai, kurie analizuotų ir gilintųsi į tą sritį.
Liepos pabaigoje Panevėžyje, nedidelėje Stoties gatvelėje, savo kieme rastas sumuštas 47 metų panevėžietis. Nukentėjelis buvo skubiai nuvežtas į ligoninę, tačiau medikams jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Vyrui buvo žiauriai suspardyta galva, kūne žiojėjo daug kirstinių ir muštinių žaizdų.
Panevėžio policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai greitai išsiaiškino, kad savo kieme malkas kapojusį vyriškį žvėriškai suspardė du girti pro šalį ėję nepilnamečiai. Septyniolikmetis jau anksčiau teistas ir už chuliganizmą ir už vagystes, na o jo bendras - vos 16 sulaukęs - dar tik pradeda savo "karjerą". Abiem smurtautojams pareikšti įtarimai nužudžius žmogų bei pažeidus viešąją tvarką. Paklausti, kuo užkliuvo savo kieme dirbęs žmogus, paaugliai tik gūsčiojo pečiais...
Kalbėjosi Aurelija ŽUTAUTIENĖ
