Leidykla “Alma littera” (www.almalittera.lt) skaitytojams pristato naujausią grožinės literatūros seriją “Keista kolekcija”. Knygynuose jau pasirodė dvi išties keistos knygos: keistos ne tik savo apipavidalinimu, bet ir turiniu. Tai Amelie Nothomb romanas “Gyvsidabris” ir Dominique Barberis romanas “Kengūros”.
Šios dvi knygos yra pirmieji kūriniai, įtraukti į naujausią leidyklos “Alma littera” grožinės literatūros seriją “Keista kolekcija”. Šioje serijoje bus leidžiami garsių šiuolaikinių rašytojų kūriniai apie keistus veikėjus, keistas situacijas, keistas paslaptis, keistą gyvenimą. “Keista kolekcija” - tai keistos knygos apie šį keistą pasaulį.
“Keistos kolekcijos” sudarytoja, leidyklos “Alma littera” redaktorė koordinatorė Vida Eigirdienė sako, kad ji turi savitą keistumo sampratą. “Man keista yra tai, kas pateikta netradiciškai, kas intriguoja, audrina vaizduotę, skatina mąstyti. Būtent todėl naujojoje mūsų knygų serijoje “Keista kolekcija” atsidūrė kūriniai, kurių autorių rašymo maniera yra itin savita, veikėjai - ne tie žmonės, kuriuos galėtum sutikti kasdieniame savo gyvenime, o siužeto vingiai - pribloškiantys”, - sako Vida Eigirdienė, pati be galo mėgstanti keistus žmones ir daiktus.
Pirmoji “Keistos kolekcijos” knyga puikiausiai pasako, kokių knygų galėtume toliau laukti naujojoje knygų serijoje. Tai jaunos rašytojos Amelie Nothomb romanas “Gyvsidabris”. Saloje, nepatraukliu pavadinimu Mirties Pasienis, gyvena senis Kapitonas, jauna panelė Hazelė ir keli tarnai. Jie gyvena prabangoje, bet visoje saloje nėra nė vieno... veidrodžio. Jokio inkrustuoto baldo ar lakuoto daikčiuko. Net arbatą Hazelė geria tik su pienu. Ir tik dėl to, kad ji nepamatytų savo veido. Susirgus Hazelei, į salą pakviečiama slaugytoja Fransuaza. Ji netrukus viską supranta (mes tai suprasime negreit) ir slapta pradeda daužyti termometrus, kad iš surinkto gyvsidabrio padarytų veidrodį. Beje, yra dvi romano pabaigos. Pribloškiančios abi.
Nemažiau intriguojanti ir pačios romano autorės Amelie Nothomb gyvenimo tėkmė bei filosofija. Dar būdama maža mergaite, ji į pasaulį žvelgė keistu kampu. Vos sulaukus paauglystės ji jau buvo gyvenusi Bangladeše, Birmoje, Laose, Niujorke, Kinijoje ir Briuselyje. Vaikystė per pasaulį keliaujančių tėvų diplomatų šeimoje padėjo pagrindą savitam požiūriui į daugybę gyvenimiškų dalykų. Pavyzdžiui, alkoholis rašytojai yra nepamirštamas vaikystės prisiminimas, nes tėvų namuose vykdavo daugybė vakarėlių, kuriuose vaikams skiriama mažai dėmesio ir jie netrukdomi gali ragauti draudžiamus gėrimus. Gerti, sako Amelie Nothomb, metė prasidėjus paauglystės problemoms. Jos požiūriu, visi žmogiškieji santykiai yra pagrįsti sadomazochistiniais jausmais, tačiau seksui gyvenime ir kūryboje ji skiria minimalų vaidmenį. Vienintelė atspara, Amelie Nothomb teigimu, yra rašymas, kur ji gali atvirai parodyti visas žmonių silpnybes ir baimes. Romano autorė Amelie Nothomb prancūzams - lyg geras vynas ar sūris. Kultine figūra, dievinama skaitytojų, ypač jaunimo. Kiekvienas jos romanas labai laukiamas, iškart "degustuojamas", patenka į perkamiausių knygų sąrašą ir tuoj pat verčiamas į kitas kalbas.
Antroji knyga - Dominique Barberis “Kengūros”. Šiuolaikines prancūzų rašytojos Dominique Barberis romano herojė - trisdešimtmetė vieniša moteris, dirbanti Paryžiaus draudimo bendrovėje. Vienodo gyvenimo rutina sudrumsčia jos kvartale įvykdytos kelios žmogžudystės. Moterį apima nerimas, ji bijo tapti dar viena žudiko maniako auka. Vyras, su kuriuo ji susipažįsta bendrovės kavinėje, taip pat kelia įtarimą. Elegantiškai, su dideliu dėmesiu kasdienybės detalėms autorė kuria vis didėjančio nerimo atmosferą.
