Irena ZUBRICKIENĖ
Žiaurių muštynių auka kolonijoje tapęs garsus Alytaus nusikalstamo pasaulio atstovas Vaidas Jankūnas (37 m.), tarp savųjų geriau žinomas Alacho pravarde, kaitalioja pareigūnams duodamus parodymus, todėl jį sužaloję asmenys greičiausiai liks nenubausti - byla, nepasiekusi teismo, liks dūlėti archyvuose.
Klystkeliais - nuo pilnametystės
Spalvinga asmenybė tas "Alachas". Teisiamųjų suolus pradėjo trinti būdamas aštuoniolikos. Teistas už chuliganizmą, plėšimą, svetimo turto sunaikinimą, neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą, dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, už nužudymą. Sunkius nusikaltimus jis įvykdė kaip bene prieš dešimtmetį Alytų garsinusios "baublių - tamošių" gaujos narys, vienas iš lyderių, artimas didžiausio grupuotės autoriteto Aido Baublio draugas. Paskutinįkart (trečią) patekęs už grotų prieš aštuonerius metus, kad atliktų dvylikos metų jam teismo paskirtą bausmę, V. Jankūnas balandžio mėnesį dar sėdėjo Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Į laisvę jį numatyta išleisti po gerų trejų metų.
Egzekucija "zonoje"
Vieną balandžio vidurnaktį "Alachas" buvo pastebėtas sužalotas savo gyvenamojoje patalpoje. Prie jo kaupėsi kraujo klanas. Netrukus sužalotajam buvo konstatuotos kojų, nugaros pjautinės žaizdos, kirstinė galvos žaizda, inkstų sumušimas. Ligoninėje nemažai laiko po to praleidęs Vaidas Jankūnas, teismo medicinos ekspertų teigimu, buvo patyręs ne mažiau 27 stiprių smūgių. Šiuo metu nustatyta, kad nelaimėlis buvo sužalotas apysunkiai. Dėl kūno sužalojimo Marijampolės policijos Tardymo skyriuje buvo iškelta baudžiamoji byla. Įvykį tyrę pareigūnai įdėjo daug darbo, tačiau, atrodo, jo rezultatų dabar jau niekam neprireiks, nes, nuteistiesiems tylint, o pačiam "Alachui" atsisakius pretenzijų, kaltieji asmenys iki šiol nenustatyti.
Iš pradžių Vaidas, vienu autoritetų pripažintas nuteistasis, laikydamasis "zonos" taisyklių, laikė liežuvį už dantų ir atkakliai tvirtino niekieno nemuštas, tik pats paslydęs nuo laiptų, o krisdamas išdaužęs lango stiklą, į kurį ir susižalojęs. Kur po vidurnakčio ėjęs, kalinys nematė reikalo aiškinti. Įvykio liudininkais tapę tos pačios gyvenamosios patalpos nuteistieji, turbūt dar nežinodami, ką kalbės pats nelaimėlis, aiškino, kad gerokai po vidurnakčio į jų pastogę įsiveržusi daugiau nei dešimties kaukėtų vyrų grupė, ginkluota metaliniais strypais ir peiliais, nepratarusi nė žodžio, tad nieko ir nepaaiškinusi, ištraukė jau miegojusį "Alachą" iš lovos ir, parmetę ant grindų, puolė negailestingai daužyti. Ši versija realiausia, nes po įvykio pareigūnai vienoje "zonos" šiukšliadėžėje aptiko nusikaltimą liudijančius atributus - išgaląstą metalinę geležtę ir dvi kaukėmis paverstas (su skylėmis akims) megztas kepuraites. Liudininkai tikino negalį atpažinti mušeikų, nes vieniems buvę per tamsu, antri muštynių triukšmą išgirdę paskutiniosiomis akimirkomis, tretiems buvę nurodyta gulėti nejudant ir nesižvalgyti. Taigi pareigūnams aišku buvo tik viena - "Alachą" sumušė kito lokalinio sektoriaus nuteistieji. Kaip jie naktį netrukdomi pateko į svetimą gyvenamąją patalpą, niekas per daug ir nesiaiškino - juk ieškoma muštynių dalyvių, o ne kelių, kuriais eidami jie laisvai šeimininkavo "zonoje".
Paprašė nebetrukdyti...
Iš Lukiškėse esančios ligoninės į Marijampolę sugrįžęs "Alachas" netikėtai pakeitė tuoj po įvykio duotus savo parodymus. Jis policijos tardytojui pavardėmis išvardijo bene penkis paties įtariamus asmenis - likimo draugus. Esą tą naktį nuo žibėjusios naktinės lempos buvo prieblanda, tad "Alachui" pavyko pastebėti ir atpažinti kelis užpuolikus pagal ūgį, sudėjimą, laikyseną. Dar kelis vyrus Vaidas tikino atpažinęs iš balso, kai tie tarpusavyje persimetė keliomis nereikšmingomis frazėmis. Deja, apklausti šie vyrai tikino niekur nieko nemušę ir apskritai nesuprantą, kodėl juos, gerus bičiulius, Vaidas apkalbėjęs.
Netrukus Vaidas dėl jo paties saugumo buvo perkeltas toliau kalėti į kitą įkalinimo įstaigą. Dar kartą paragintas duoti parodymus dėl balandį patirto sužalojimo, "Alachas" kategoriškai pareiškė niekam nebeturįs jokių pretenzijų, nieko nekalbėsiąs ir pareigūno paprašė "daugiau nebetrukdyti šiuo klausimu".
Norėta atkeršyti?
Kolonijos atsakingų darbuotojų duomenimis, Vaidą Jankūną sužalojo nurodymą iš laisvės gavę paklusnumu pasižymintys nuteistieji - greičiausiai mokamų užsakymų vykdytojai. Mat kažkada buvusiai garsiai nusikalstamai "baublių - tamošių" gaujai suskilus į dvi dalis, buvę draugai tapo priešais. Pareigūnams žinoma, kad Pravieniškių kolonijoje bausmę atlikdamas "tamošių" aktyvistas Remyga (Remigijus Laniauskas) žadėjo atkeršyti "Alachui". Esą šis tapęs išdaviku, nutekinęs informaciją - nuteistųjų žargonu tariant, tapęs "ožiu". Kai Vaidas buvo sužalotas, Remyga jau mėgavosi laisve. Realu, kad jis galėjo suorganizuoti Vaido užpuolimą Marijampolės kolonijoje. Tačiau tai tik prielaida. Grupuočių narių psichologiją išmanantys pareigūnai svarsto taip. Norint "nusodinti" priešu tapusį buvusį lyderį arba siekiant jam keršto, lengviausia tokį pažeminti (kad ir apkalbomis) ir siekti įkurdinti "zonoje", kurioje kalintys jaunesniosios kartos nusikaltėliai jo nepažįsta ir juo nesižavi - priima arba ne pagal savo kartos nerašytas taisykles. Jeigu toks buvo "Alachą" sumušusiųjų tikslas, tai jis dabar, galima sakyti, pasiektas. Kolonijos pareigūnai nelinkę tikėti, kad Vaidas Jankūnas, kaltiesiems dėl jo sumušimo nepasiekus teismo, "liks skoloje". Realu, jog jis savais ryšiais veiks, kad pats nubaustų tą balandžio naktį įsiveržusius ir jį talžiusius smogikus.
2002 07 17
