Remigijus RAINYS
Lietuvių katalikų bažnyčios vadovai, jau kelintus metus nepageidaujantys, kad Vilniaus katedros aikštėje vyktų neva tikinčiųjų ramybę drumsčiantys koncertai, pagaliau susilaukė atkirčio. Dominikonų gatvėje įsikūrusio viešbučio "Stiklių dvaras" šeimininkai ketina kreiptis į teismą dėl... pernelyg garsių maldų, sklindančių iš priešais viešbutį Dievo Gailestingumo bažnyčios. Verslininkai skundžiasi, kad vidurdienį šventovėje aukojamos mišios yra pernelyg triukšmingos, o iš sienose įrengtų garsiakalbių sklindantys garsai trikdo viešbučio gyventojų ramybę. Neva svečiai dėl to reiškia pretenzijas ir net atsisako viešbučio paslaugų.
Dievo Gailestingumo bažnyčia, pastatyta dar XV amžiuje, žinoma daugelio šalių tikintiesiems, nes joje kabo 1934 metais pagal sesers Marijos Faustinos regėjimus nutapyto Gailestingojo Jėzaus paveikslo originalas. Kasmet į Vilnių atvyksta kelios dešimtys tūkstančių piligrimų, kurie nori pasimelsti prie šio paveikslo, nes tiki, kad čia pasimeldus pasveiksta ligoniai, vaikų negalinčios susilaukti šeimos sulaukia palikuonių. Gailestingojo Jėzaus paveikslo reprodukcijos kabo daugelyje kitų pasaulio bažnyčių, tačiau originalas lieka originalu. Prie jo pasimelsti atvykę tikintieji ne visuomet telpa bažnyčioje, bet mišias gali išklausyti per garsiakalbius šventoriuje.
Sunku patikėti, kad vos 45 minutes per vidurdienį trunkančios pamaldos taip suerzina viešbutyje apsistojusius užsieniečius, jog jie sprunka kur akys mato. Jau veikiau priekabių ieško "Stiklių dvaro" šeimininkai, kurių bent vienas tikrai lankėsi islamą išpažįstančiose šalyse ir girdėjo, kokį triukšmą sukelia minaretuose plyšaujantys muedzinai, kviečiantys "tikratikius" į pamaldas. Kažkodėl tenykščiai verslininkai imamų teismams neskundžia mečečių, o paprasčiausiai pasirūpina, jog jų viešbučių languose būtų įstatyti garsą sulaikantys stiklo paketai.
