Irena ZUBRICKIENĖ
Pareigūnai įsitikinę, kad įvairaus plauko apgavikai aktyviai domisi šalies naujienomis, kai skelbiama apie didinamas pensijas ar skiriamas naujas pašalpas. Tokią "bangą pagavę" sukčiai net nelaukia, kada įsigalios naujovės - patiklių žmonių išsiruošia "žvejoti" kur kas anksčiau.
Taip nutiko marijampolietei Reginai M. (78 m.). Su dukra tankiame nuosavų gyvenamųjų namų kvartale gyvenanti silpnos sveikatos pensininkė, nors ir žinodama apie senukus mulkinančius "socialinius darbuotojus", priešpietę tokios nepažįstamosios sulaukusi savo namo tarpduryje, užmiršo visus dukters perspėjimus neįsileisti nepažįstamųjų ir nesileisti su jais į kalbas apie pinigus.
Tą rytą ji namuose buvo likusi viena. Nors prisistačiusiai viešniai Regina paaiškino, kad našlės pensiją jai kiekvieną mėnesį pristato pašto darbuotojas, "socialinė darbuotoja" įtikino pensininkę, kad ji atnešė neva papildomus pinigus. Atkišo 200 litų kupiūrą ir paprašė duoti 130 litų grąžos. Regina pakluso: lėtai nuėjo į kitą kambarį, kur, atsidariusi spintos duris ir išėmusi savo santaupas, paskui ją atėjusiai viešniai pratarė, jog čia - tik dukros pinigai. "Socialinė darbuotoja" buvo netikėtai "gailestinga" ir supratinga: tuomet dukros pinigų neimsianti - geriau nusirašysianti nuo paso duomenis, perduosianti pašto darbuotojui, ir šis tą "papildomą priedą" atnešiąs kartu su kito mėnesio našlės pensija. Nudžiugusi našlė patikliai padėjo pinigus atgal. Paso paimti močiutė ėjo vėl į savo kambariuką. Viešnia - paskui ją. Kai kažką iš paso užsirašiusi "darbuotoja" išėjo, pensininkė greitai apsižiūrėjo, kad spintoje pinigų nebėra...
Atvykę pareigūnai apgavikės pėdsakais ėjo tik iki pagrindinės gatvės, o čia jie jau buvo pradingę.
Parėjusiai pensininkės dukrai beliko rankomis skėsčioti: neseniai iš sunkios ligos patalo pakilusiai motinai - naujas smūgis. Senutė nuoširdžiai teigė patikėjusi viešnia, nes neseniai per TV buvo kelis kartus girdėjusi, kad pensininkams vėl didinamos pensijos. Kada tai bus, ji neįsidėmėjusi. Abi moterys, praradusios visus turėtus 1300 litų, tegalėjo pripažinti, kad ir kaimynai nieko gero negalės paliudyti: nors greta jų - namas prie namo, tačiau kone visi tuo metu buvo išvykę į darbus, o likusieji vėsią dieną buvo užsidarę savuose kambariuose.
