"Bukas" ir "bukesnis", arba kelios istorijos apie nevykėlius nusikaltėlius...
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Jei į Lietuvos rekordų knygą būtų įtraukiami pranešimai apie bukiausius šalies nusikaltėlius, pastarieji čia užimtų ne tiek mažai vietos ir, ko gero, galėtų konkuruoti su dauguma šios srities pasaulio "įžymybių"... Įdomu tai, kad visiems "bukiausiesiems" priduoda drąsos, tačiau nemenką protelio dalį atima alkoholis - blaivūs jie taip kvailai tikrai nebūtų pasielgę...
Užpuolikai ir auka užstrigo lifte
- Aš su jais susipažinau Šilainių turgaus bare, - bandydamas prisiminti visas tos popietės smulkmenas, žurnalistei pasakojo kaunietis ponas Česlovas. - Sėdžiu sau vienas prie staliuko, gurkšnoju alutį, ir staiga į barą įeina grupė jaunuolių...
Pasak Česlovo, jei pastebėjo barmenė, tai ir tie žalčiai negalėjo nematyti, kaip vienu metu, Česlovui besikrapštant piniginėje, iš jos iškrito 500 litų kupiūra. Ir nors šiuos pinigėlius vyriškis iškart paslėpė striukės kišenėje, žvitrūs jaunikaičiai, matyt, viską užfiksavo... Netrukus du iš tos kompanijos, kaip toliau dėstė Česlovas, prisėdo prie jo stalelio ir... pasiūlė kontrabandinių cigarečių. Už bloką - tik 16 litų, arba kone perpus pigiau nei parduotuvėje! Nors ir sukirbėjo paširdžiuose, kad kažkas ne taip, tokiai viliojančiai pagundai vyriškis neatsispyrė...
Suderėjęs, kad pirks du blokus cigarečių, šilainiškis išmaukė paskutinius alučio lašus ir nužingsniavo paskui "komersantus". Šie priėjo Šarkuvos gatvės 3-iąjį namą. Devynaukštį. Cigaretės, girdi, septintajame aukšte esančiame bute. Ir vėl Česlovo viduje "įsijungė pavojaus signalas" - jis pageidavo viršun kilti laiptais, tačiau jaunuoliai primygtinai įprašė keltis liftu. Bet vos tik visi sulindo į lifto kabiną, Česlovas pamatė, kaip tie nenaudėliai paspaudė ne septintojo, o devintojo aukšto mygtuką. Ir vos tik kabina pradėjo kilti, "cigaretininkai" jį užpuolė: vienas, anot Česlovo, aukštesnysis, galva trenkė į kaktą, o kitas spyrė į šonkaulius... Pažiro Česlovo akinių stiklai, apsvaigo galva, tačiau užpultasis sveikos nuovokos neprarado - chuliganams pasisiūlė "be mūšio" atiduoti viską, ką turįs prie savęs, kad tik šie nustotų švaistytis kumščiais... Tie vis tiek trankėsi, iš kišenės ištraukė pinigus, ir Česlovui nieko kita neliko, kaip pradėti kontrpuolimą.
Trijulė lifte taip įsišėlo, jog grumtynių įkarštyje nutrūko lifto trosas, ir kabina, puse aukšto žnegtelėjusi žemyn, užstrigo šachtoje! Tada Česlovas - rėkt: "Gelbėkit! Plėšikai! Kvieskit policiją!" O kol pagalbos šauksmą kas išgirs, Česlovas prisiminė striukės kišenėje turįs lenktinį peiliuką.
- Vienam kaip dūriau tuo peiliuku kažkur į pašonę, - prisiminė ponas Česlovas, - iškart atšoko į kabinos kampą! Pamatęs mano rankose peilį, sutriko ir antrasis.
Na, o kai chuliganai buvo "pastatyti į vietas", bepigu laukti ir atvykstančio avarinės tarnybos liftininko, ir baisų triukšmą išgirdusių laiptinės gyventojų iškviestų pareigūnų...
Kai lifto durys buvo atidarytos, jaunuoliai pakliuvo tiesiai policininkams į rankas. Užpuolikai net iš Česlovo atimtų 30 litų neįstengė išmesti - taigi buvo sučiupti su įkalčiais... Nors, tiesą sakant, Česlovas pasigedo ne tik smulkiųjų - ir tos penkiašimtinės, kurios vos nepraganė bare. Bet ši pradingo kaip į vandenį.
Taigi antrankiais papuošti "komersantai" (kaip netruko paaiškėti, tai buvo netolimi Česlovo kaimynai - to paties Šilainių mikrorajono Kuršių gatvės gyventojai, bendravardžiai Artūrai!) atsidūrė Santakos PK (tas, kuriam Česlovas brūkštelėjo peiliu, buvo parodytas klinikų medikams, tačiau šie vyruko gyvybei pavojaus neįžvelgė - negilią žaizdelę užklijavo pleistru ir išleido gydytis ambulatoriškai, tiksliau - į areštinės kamerą)... Į policiją prisiėjo nuvykti ir nukentėjėliui Česlovui.
Sulaikytieji Artūrai per apklausas neigė iš anksto taręsi apiplėšti Česlovą, tvirtino net nebandę to daryti! Trise, girdi, kėlęsi liftu, kažką pajuokavę, ir šis nei iš šio, nei iš to užstrigęs.
Dėl šio keisto incidento lifte Tardymo poskyryje prie Santakos PK nedelsiant buvo iškelta baudžiamoji byla, abu jaunikaičiai, kaip minėta, atsidūrė PK areštinėje. Po dviejų parų sulaikymo tardytoja Irena Pyplienė kreipėsi į teismą dėl plėšimu įtariamų jaunuolių suėmimo, tačiau sankcijos negavo. Nieko kita neliko, kaip abu išleisti į laisvę, parinkus švelnesnę kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
- Ir ką jūs manot? - toliau pasakojo ponas Česlovas. - Ogi tie du laisvėn paleisti bernužėliai pradėjo man grasinti! Paskambino į mobilųjį ir pareikalavo, kad atsiimčiau pareiškimą, nes, girdi, blogai baigsis; jei pasodinsi - įspėjo - mūsų draugai tave greitai užkapstys; mes, žinok, esam "daškinių" palikuonys - ne šiaip sau kokie apsisnarglėję suskiai!
Česlovas šių grasinimų sakė nė kiek nepabūgęs - tik į ragelį skaniai nusikvatojęs... Tada chuliganai, anot nukentėjėlio, pradėjo kalbėti visai kitaip. Pasiūlė susitikti bare ir viską vyriškai aptarti...
- O kas man - nuvažiavau į alaus barą Žemaičių plente, - toliau pasakojo ponas Česlovas. - Žmonių daug - ką jie man prie liudininkų padarys?
Bare, anot Česlovo, vakarykščiai užpuolikai buvo švelnūs lyg vilna. Pavaišino alumi, davė 5 litų monetą pažaisti žaidimų automatais... Galiausiai, kaip Česlovas ir tikėjosi, pasiūlė taikytis...
- Aš irgi už tai. Tik pirma man paklokit po 3 000 eurų, - išgėręs gurkšnelį, taip Žemaičių gatvės bare sakė pareiškęs ponas Česlovas. - Tada aš kaltę prisiimsiu sau - pasakysiu, kad aš judu užpuoliau...
Vienas iš Artūrų, anot Česlovo, su pasiūlytomis sąlygomis pilnai sutiko, o va kitas - ne. Girdi, neturįs tiek pinigų.
Tąsyk jie taip ir išsiskyrė nieko rimta nenutarę.
- Ne ant tokio pataikė - jie tą liftą prisimins visą gyvenimą, - linksmai nusikvatojo ponas Česlovas ir susiruošė į Santakos PK, pas bylą tiriančią tardytoją Ireną Pyplienę pasiteirauti, kaip sekasi tyrimas...
O tyrimas, deja, irgi kaip tas liftas, ėmė "striginėti"! "Akistatos" žurnalistei tardytoja užsiminė, jog dar neaišku, į kokią pusę viskas pakryps. Girdi, kol kas neatsirado įvykio liudininkų, o įtariamieji plėšimu kategoriškai neigia vyriškį apiplėšę... Kaip dabar rasti tų liudininkų, jei lifte važiavo tik trise?
Prisireketavo...
Kitaip nei tešlagalviais nepavadinsi ir dviejų Anykščių rajono gyventojų... Prieš kurį laiką septyniasdešimtmetis Pranciškus P. ir šeštąją dešimtį bebaigiantis Rimvydas B. betuštindami degtinės butelį sugalvojo, kaip lengvai prasimanyti pinigų. Ogi nusprendė nureketuoti kelias pažįstamas moterėles! Beje, tokią idėją pasiūlė vyresnysis!
Netrukus gretimame kaime gyvenančios Bronė ir Janina gavo grasinančio turinio laiškus (vienas laiškas buvo išsiųstas paštu, o kitas adresatei pririštas prie durų rankenos). Kaip vėliau paaiškės, tuos laiškus rašė Rimvydas, diktavo Pranciškus... Laiškų turinys - grasinantis: moterėlės privalančios į nurodytą vietą atnešti pinigų (viena - 3 000, kita - 10 000 litų). Antraip, girdi, gali tekti graužtis nagus - dega ir tvartai, ir trobos...
Reketuojamos moterys iškart kreipėsi į policiją. Kaime jau anksčiau sklandė gandai, kad Pranciškui P. "kartais užplaukia", kad jis esą galįs visokių nesąmonių prikrėsti, tad pareigūnai visų pirma ir nusprendė pas jį apsilankyti. Pamatęs uniformuotus vyrukus Pranciškus vos neprileido į kelnes ir viską smulkmeniškai išklojo: ką, kada, kaip ir su kuo prisidirbęs... Rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Arenijus Baltrušaitis turto prievartautojams iškėlė baudžiamąją bylą.
Teismas atsižvelgė į ne itin gudrių reketuotojų garbų amžių ir, pritaikęs atsakomybę švelninančius BK straipsnius, nuteisė ne realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, o tik piniginėmis baudomis... Nuo to laiko, anot kaimo gyventojų, ir Pranciškus, ir jo bendrininkas Rimvydas tupi kaip pelės po šluota - nereik nei gąsdinti kitų, nei grasinančių laiškų rašinėti...
Girtas plėšikas toli nenubėgo
- Turbūt nė viena pakelės parduotuvė tiek daug kartų nebuvusi apiplėšta, kaip ši, - suabejojo Ukmergės rajono Pageležių kaime, prie pat Kauno - Zarasų plento stovinčios parduotuvės pardavėja Irena Matulionienė. - Nuo plėšikų tekę gintis ir man pačiai, ir mane pavadavusiai kolegei Danguolei...
Būtent Danguolė prieš kurį laiką susidūrė su girtutėliais plėšikais, kurie, šiaip ne taip pardavėją įveikę ir prisikrovę krepšius prekių, toli nenusvirduliavo - vienas, vyresnysis vagišius, čia pat už parduotuvės pagalbinių patalpų nuvirto į žolę ir užparpė... Atvykusiems pareigūnams prisiėjo jį ilgai žadinti... Antras plėšikas, už pirmąjį gerokai jaunesnis, pareigūnų buvo sučiuptas maždaug už pusantro kilometro nuo Pageležių. Irgi vos bepastovintis ant kojų, kone pusę grobio išbarstęs pakeliui...
O štai Irena Matulionienė kartą pergudravo visą gaują nepatyrusių plėšikų! Pasak pardavėjos, vos tik iš parduotuvės išėjo apsipirkusi močiutė, vidun suvirto dviese. Vienas liko saugoti durų, o antras, lyg kosmonautas, užsimaukšlinęs ant akių nardymo akinius, prišokęs prie Irenos pastvėrė jai už rankos ir sušuko "Pinigus!" Irena nė pati nepajuto, kaip užpuolikui dar garsiau riktelėjo: "Neturiu!" Tada tas peršoko prekystalį ir, nustūmęs pardavėją į šalį, ėmė krapštyti kasą. Nieko nepavykus subliuvo, kad kasą atidarytų Irena. "Nemoku!" - vėl sumelavo pardavėja, ir plėšikas tuo patikėjo! Keikdamasis, kad tokia "žiopla" pardavėja, įsibrovėlis šiaip ne taip įsibraškino į kasą (laimė, čia buvo vos keli litai) ir, pinigus sugriebęs, šoko lauk. Irena - iš paskos! Čia vagių laukė pilnas lengvasis automobilis, kurio spalvą ir valstybinius numerius pardavėja spėjo įsidėmėti... Plėšikai buvo greitai sučiupti, šiuo metu jie jau atlieka teismo paskirtas bausmes.
Paliko maišelį su dokumentais...
Neseniai Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaunietis Rolandas buvo kaltinamas apvogęs vieno šio miesto gyventojo butą.
Buvo vidurdienis. Močiutė su anūkėliu ėjo gatve ir garsiai šnekučiavosi. Priėjusi parduotuvę senolė padavė anūkėliui buto raktus ir paliepė eiti namo, o pati dar sakė užsuksianti apsipirkti. Šį jų pokalbį nugirdo iš paskos sliūkinęs jaunuolis. Jis nusekė paskui berniuką ir kai šis atsirakino buto duris, drauge įlindo vidun. Vaikui pagrasinęs susidorojimu, įsibrovėlis puolė krauti į krepšius viską, kas papuolė po ranka... Prisikrovęs tiek, kad galėtų panešti, movė lauk...
Vargu ar pareigūnams būtų pavykę įžūlią vagystę įvykdžiusį asmenį greitai išaiškinti, jei ne paties vagišiaus neapdairumas. Pasirodo, švarindamas butą jis taip skubėjo, jog pamiršo pasiimti čion atsineštą savo krepšelį, kuriame buvo sudėti jo asmeniniai daiktai. Tarp jų - ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo šaukimas atvykti į posėdį, kuriame turėjo būti nagrinėjama šito paties vagilio baudžiamoji byla! Taigi nustatyti buto vagį pareigūnams nebuvo jokio vargo...
