Remigijus RAINYS
Vilniaus apygardos teismas už Zarasų rajono Degučių kaimo gyventojų dvylikamečio Jurijaus bei jo tėvo Piotro (43 m.) Savickių nužudymą dvidešimčiai metų nelaisvės nuteisė Vitalijų Gruzincevą (30 m.). Abi žmogžudystės įvykdytos dar 2002 metais, tačiau pagrindinis įtariamasis nuo ikiteisminio tyrimo buvo pasislėpęs užsienyje. Paskelbus jo tarptautinę paiešką, 2005 metais V. Gruzincevas buvo sulaikytas Estijoje ir perduotas Lietuvos teisėsaugininkams.
Teismo nuosprendis paskelbtas ir degutiškiui Andrejui Fedotovui (23 m.). Už tai, kad nepranešė apie įvykdytą sunkų nusikaltimą A. Fedotovas nubaustas 40 parų arešto, tačiau tiek laiko jis jau iškalėjo iki teismo, tad buvo paleistas teismo salėje.
Negyvėlis patalynės dėžėje
Dvylikamečio Jurijaus pasigesta tik tuomet, kai 2002 metų rugsėjo pirmąją vaikas nepasirodė mokykloje. Jo mama Stasė Žukauskienė patvirtino, jog sūnaus nematė jau kelios savaitės, tačiau to fakto nesureikšmino.
Apklausus Degučių kaimo žmones nustatyta, kad Jurijus dažnai lankydavosi prie Pažemelio ežero kranto esančioje poilsiavietėje, kurią saugojo anksčiau net kelis kartus teistas kaunietis Vitalijus Gruzincevas. Tačiau poilsiavietės sargas kategoriškai tvirtino, jog berniuko dingimo dieną su juo nebendravo, tad tyrimas dėl galimos žmogžudystės nebuvo pradėtas, o Jurijus ir toliau buvo laikomas dingusiu be žinios.
Tik po pusės metų Zarasų kriminalistai gavo papildomos informacijos, tačiau gavus sankciją suimti V. Gruzincevą, šis spruko iš šalies. Ikiteisminis tyrimas atnaujintas, kai V. Gruzincevas buvo sulaikytas Estijoje ir perduotas Lietuvai.
Tyrėjai nustatė, kad poilsiavietės sargo nemalonę Jurijus užsitraukė neva dėl meškerių, maisto ir pinigų vagystės. Nuolat aplink besisukiojantį vaiką Vitalijus "pamokė" užnėręs jam ant kaklo virvę su pririštu plytgaliu ir nuo liepto įmetęs į vandenį. Vis dėlto tą kartą vaiko ašaros budelį sugraudino ir jis berniuko nepaskandino. Tačiau jau po kelių dienų Jurijaus "nuodėmės" vėl buvo prisimintos ir V. Gruzincevas su keliais savo sugėrovais nepilnametį sumušė poilsiavietės kieme. Vaikas buvo daužomas kumščiais, spardomas, mušamas lazda, o vėliau Vitalijus nutempė leisgyvį berniuką į pirtį ir įkišo į sofos patalynės dėžę. Pats V. Gruzincevas miegojo ant tos pačios sofos ir tik kitą rytą pamatė, jog jo belaisvis nebegyvas...
Vienam atsikratyti vaiko kūno buvo nelengva, todėl Vitalijus į talką pasikvietė Andrejų Fedotovą ir Andrejų Skliarenką, tuomet dar neturėjusį 16 metų (tai jį išgelbėjo nuo teisiamųjų suolo už nepranešimą apie sunkų nusikaltimą). Trijulė Jurijaus palaikus sukišo į maišą ir, valtimi perplukdžiusi į kitą ežero pusę, užkasė pakrantėje. Savo sėbrams Vitalijus įsakė laikyti liežuvius už dantų, antraip susidorosiąs ir su jais.
Atsikratė nereikalingo liudininko
Maždaug po savaitės V. Gruzincevas su Skliarenka pasirodė sodyboje, kur glaudėsi nužudytojo Jurijaus tėvas Piotras Savickis. Svečiai atsinešė butelį langų valiklio, tad buvo tuoj pat pakviesti prie stalo lauko virtuvėje, kur Piotras gyveno nuolatos. Begeriant Vitalijus ir Piotras susipyko, mat P. Savickis prasitarė, jog žino, kas nužudė jo sūnų bei ketino apie tai pranešti policijai. V. Gruzincevas, bandydamas įbauginti, P. Savickį gerokai aptalžė. Kai vyriškis prarado sąmonę, V. Gruzincevas į virtuvę atnešė malkų, viduryje sukrovė laužą, sumetė Piotro drabužius ir padegė. Pamatęs tokius bendrininko pasiruošimus A. Skliarenka neišlaikė ir pabėgo. Bandė nuo grindų keltis ir P. Savickis, tačiau Vitalijus keliais smūgiais jį vėl apsvaigino, o išėjęs į lauką užrėmė virtuvės duris ir dar kurį laiką pastovėjo, laukdamas, kol lauko virtuvė smarkiau įsiliepsnos.
Kitą dieną apie tai, jog "sutvarkė Piotrą", V. Gruzincevas nepamiršo pasigirti ne tik A. Skliarenkai, bet A. Fedotovui, abiems dar kartą pagrasinęs, kad tylėtų, jei patys nori likti gyvi.
Beveik visiškai sudegęs P. Savickis buvo palaidotas be išsamesnio tyrimo, kaip žuvęs nuo neatsargaus rūkymo lovoje.
Tačiau kaime pasklido gandai, kad Piotras - smurto auka. Pareigūnams trūko įrodymų ir antroji žmogžudystė iškilo į viešumą tik tada, kai buvo sulaikyti ir pradėjo duoti parodymus abu Andrejai. Kelerius metus tylėję vaikinai pradėjo kalbėti tik sužinoję, kad Estijoje sulaikytas V. Gruzincevas. Abu teisėsaugininkams parodė vietą, kur buvo užkastas Jurijaus kūnas.
Vitalijus savo bendrams bandė atsilyginti versdamas jiems didžiąją kaltės dalį, tačiau surinkti įkalčiai ir faktai bylojo prieš jį patį. Teisme V. Gruzincevas prisipažino nužudęs tik Piotrą Savickį. Jis teigė, kad Jurijaus niekuomet nebandė nuskandinti ir mušė vaiką tik nedaug, nes nesąs žiaurus. Vitalijus tvirtino, jog nuoširdų prisipažinimą dėl abiejų žmogžudysčių parašė tik neištvėręs pareigūnų tardymo metu prieš jį naudoto smurto. Nors už dvi žmogžudystes įprastai skiriama bausmė iki gyvos galvos, teismas atsižvelgė į sąlyginai jauną teisiamojo amžių bei dalinį prisipažinimą ir skyrė jam du dešimtmečius praleisti pataisos namuose.
