Šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ - apie tai, kaip Rokuose (Kauno r.) veikianti ir skandaluose minima žemės ūkio bendrovė „Vyčia“ tapo rakštimi aplinkiniams gyventojams.
Jau kurį laiką iš kiaulių fermos sklindanti smarvė verčia iš kojų pakaunės miestelio Rokų gyventojus. Žemės ūkio bendrovei „Vyčia“ priklausanti ferma jau senokai tapo ne tik šios gyvenvietės, bet ir aplink ją kelių kilometrų spinduliu įsikūrusių Kauno mikrorajonų gyventojų galvos skausmu.
Nemalonų kvapą skleidžia iš Patalmušėlio kaime ir jo apylinkėse esančių kiaulidžių po laukus laistomos srutos. Gyventojai įsitikinę, kad tai kenkia jų sveikatai.
„Labai nemalonūs kvapai ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Ypač smirda nuo pusės vienuolikos vakaro iki ryto. Būna baisus dvokas, aštrus, tiesiog nepakenčiamas. Daugelis namiškių ryte pabudę skundžiasi galvos skausmais ir pykinimu,“ − skundėsi Rokų gyventoja Galina Talandienė.
Ne kartą sulaukė nuobaudų
Rokų gyventojai ne kartą kreipėsi į miesto valdžią, kad ši rastų efektyvių būdų apriboti aplinką teršiančios ir jų sveikatą žalojančios bendrovės „Vyčia“ veiklą.
Rokų seniūnijos gyventojai surinko pusantro šimto parašų ir kreipėsi ir į Kauno rajono merą Valerijų Makūną, prašydami gelbėti nuo smarvės.
Sunerimę gyventojai mero prašo išsiaiškinti, ar kiaulių srutomis ūkininkų laukus tręšianti bendrovė „Vyčia“ nenusižengia aplinkos apsaugos reikalavimams.
Pasak aplinkosaugininkų, už aplinkos teršimą ši bendrovė praeityje jau ne kartą bausta.
„Prieš porą metų bendrovei taikytos administracinės baudos. Buvo iškeltas ieškinys, kai traktorininkas, sustojęs su agregatu, per ilgai sukosi vienoje vietoje ir išpylė daug srutų“, − pasakojo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vadovas Vytautas Rimas.
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad dideliais kiekiais į laukus pilamos srutos ne tik skleidžia dvoką, bet ir teršia gruntą bei šulinių vandenį, tačiau didelio entuziazmo kontroliuoti kiaulidžių veiklą kažkodėl nerodo.
Kauno rajono savivaldybės užsakymu Žemės ūkio universiteto specialistų atlikti vandens, dirvožemio ir oro tyrimai rodo, kad organinių medžiagų kvapo intensyvumas aplink kiaulides gerokai viršija didžiausią leistiną koncentraciją. Aplinkosaugininkai atšauna, kad tai ne jų, o higienistų reikalas.
Per metus bendrovės fermose susikaupia iki 10 tūkst. kubinių metrų srutų. Jos kaupiamos 40 tūkst. kubinių metrų talpos rezervuare, o pavasarį jomis nemokamai tręšiami aplinkinių ūkininkų laukai. Srutas šiemet numatyta išlaistyti 85 ha plote.
Ministras neįžvelgia problemos
Abejotina veikla besiverčiančios bendrovės „Vyčia“ atstovai atsisakė bendrauti su žurnalistu. „Į dominančius klausimus turėję atsakyti asmenys nepanoro šnekėtis su jumis. Jie perdavė, kad visi įmonės dokumentai yra tvarkingi, juose nerasta nusižengimų. Iš aplinkinių gyventojų nesulaukėme jokių nusiskundimų“, − paaiškino prisistatyti nepanorusi bendrovės „Vyčia“ atstovė.
Bene arčiausiai kiaulidžių įsikūręs žymus ūkininkas − dabartinis žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. Panašu, kad jam šios pakaunės gyventojų problemos neįdomios.
TIK FAKTAI
„Balsas.lt savaitės“ šaltinių teigimu, prieš kurį laiką keli su bendrove „Vyčia“ galbūt susiję asmenys į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų akiratį pateko dėl galbūt vykdyto sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Pareigūnai paėmė dokumentus Kauno mėsinėje, žemės ūkio bendrovėje „Vyčia“ ir draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Vilniaus skyriuje.
Įtariama, kad, draudimo sutartyje suklastojus draudžiamų gyvulių skaičių, iš valstybės galėjo būti pagrobta šimtas tūkstančių litų.
Tyrimas, kuriame minima bendrovė „Vyčia“, pradėtas dėl vienos draudimo sutarties, tačiau tikėtina, kad FNTT pareigūnai užčiuopė gudriai suregztą schemą, kurią naudodamos įvairios draudimo bei žemės ūkio bendrovės grobstė ūkininkams skirtą valstybės paramą.
Gyvūlius draudžiantiems ūkininkams pusę draudimo įmokos moka valstybė iš ES paramos lėšų. Manoma, kad galėjo būti sugalvotas būdas, kaip neteisėtai šią paramą pasisavinti. Esą ūkininkas savo draudimo įmokos dalį mokėdavo tik tariamai, o valstybės mokamą draudimo dalį tarpininkas ar draudikas pasidalydavo su ūkininku. Taip galėjo būti pasisavinti milijonai litų valstybės paramos.
Draudimo įmokų kompensacijas mokanti Nacionalinė mokėjimų agentūra beveik netikrina, ar pagrįstai jos prašoma draudimo įmokai kompensuoti.
