Kaliniai buvo laikomi tarsi gyventi nenusipelnę padarai, o ką jau bekalbėti apie įvairiausius tyrimus ir eksperimentus. Jie buvo pasmerkti arba mirti už grotų nuo ligų, arba būti nužudytiems.
Kalėjimų įkūrėjų tikslas buvo nusikaltėlių gyvenimą paversti pragaru, kad kiti žmonės nė nepagalvotų apie nusikaltimus. Kalėjimuose atsidurdavo ne tik vagys, prievartautojai, žudikai, bet ir vaikai bei psichinėmis ligomis sergantys žmonės – visi jie būdavo sumaišomi. Į kalėjimus patekdavo ir mokesčių ar nuomos nesumokėję žmonės.
Dažnai būdavo taikomas tylos metodas. Nusikaltėliai būdavo užrakinami į vienutę, kurioje negirdėti joks garsas. Tai buvo skirta tam, kad kalinys apgalvotų savo veiksmus.



