1250 - ji metai prieš mūsų erą. Nilo perlas, šventasis miestas Memfis (Memfis - senovės miestas Egipte, Senosios Karalystės sostinė 3100 - 2258 metais pr. m. e.). Tai metas, kai visos jėgos sutelktos žymiausio ir mylimiausio Ramzis antrojo koloso statymui aikštėje. Viskas būtų gerai, tik darbininkai (dauguma vergai) nerodo deramo uolumo darbe. Taigi, retsykiais jūs jiems papriekaištaujate žodžiu ir rimbu.
Staiga jums taip suskausta pilvą, tarytum deivė Sekhmeta būtų suleidusi nasrus į jūsų vidurius (Sekhmeta - galinga Egipto mitologijos deivė su liūto galva: ji vaizduoja neigiamą, juodąją deivės pusę). Susiėmęs pilvą, dvilinkas bėgate už didžiulio granito bloko nusilengvinti. Už nugaros pasigirsta pašaipus kikenimas. Jūsų, kaip darbų vykdytojo, orumas įžeistas. Įžeistas tai įžeistas, tačiau ką daryti, jeigu tupite pasiraitojęs suknelės padalas ir nieko neištupite? Tarytum kas užrišta, užblokuota viduriuose! Liūdniausia, kad prie pažeminimo vergų akivaizdoje prisideda vidurių užkietėjimas.
Po incidento statybose praeina kelios dienos, tačiau jokio pagerėjimo. Viskas užblokuota. Joks maistas nepasišalina natūraliu keliu... Jūs neramus ir susijaudinęs. Nuotaika bjauri. Laimei, draugas - raštininkas davė, sako, gero gydytojo adresą. Tiesa, tas gydytojas kažkoks modernus, tikras naujovių ieškotojas...
Gydytojas jus priima be jokių ceremonijų. Jo kabinetas - nedidukas kalkėmis dažytas kambarys šalia Ptah (Ptah - Memfyje dievinamas senojo Egipto dievas) šventovės holo. Baldai paprasti, mediniai. Tas vyrukas atrodo labai jaunas ir jus apima nerimas, tačiau jo atviraširdiška šypsena ir per strėnas perrišta šviesi medvilninė juosta nuramina. Kai jūs su visomis smulkmenomis pasakojate apie savo liūdną situaciją, jis atidžiai ir geraširdiškai klausosi.
- Viską išbandžiau. Kalbėjau specialias maldas nuo skausmo, kreipiausi į išminčių Thot su paukščio galva, šaukiausi didžiojo Imothep šešėlio... Ir dar, pats matote, visą laiką nešioju dievo Horus akį (Horus - senovės Egipto saulės dievas) ant kaklo. Sakė, kad padės, tačiau nepagerėja...
Gydytojas atlaidžiai nusišypso:
- Tiesą sakant, visi tie amuletai ir maldos niekam verti... Aš, kaip ir mano buvę mokytojai, tikiu konkretesniais, gamtos teikiamais vaistais.
Jūs tiesiog pritrenktas tokio samprotavimo, tačiau tas jaunas gydytojas, atrodo, taip savimi pasitiki! Jis jus paguldo ant iš nendrių pinto čiužinio ir apžiūri taip, kaip tai darytų šiuolaikinis gydytojas: pirštais visur paspaudo, patapšnoja, prispaudęs ausį prie pilvo ir krūtinės pasiklauso (praktinė anų laikų medicina aiškina, kad "ausis girdi tai, kas yra po ja"). Po to rimtu ir susikaupusiu veidu paima nuo lentynos papirusą... Tai maždaug šimto dešimties puslapių knygą atstojantis dvidešimties metrų rulonas. Jame glaustais hieroglifais surašytos ligos, jų simptomai, diagnostika, gydymas. Net numatomi gydymo rezultatai. Apie nepagydomus negalavimus rašoma: "Tai liga, kurios negalima nugalėti". Apie kitas taip rašoma: "Su šia liga galima kovoti". Jūsų laimei, ties ilgalaikiu vidurių užkietėjimu parašyta: "Ši negalavimą aišku kaip gydyti". Kai gydytojas praneša gerą naujieną, jūs labai apsidžiaugiate.
- O, didysis medicinos globėjau dieve Thot! Ačiū! Ačiū, kad leidi pagyti!..
Gydytojas lyg šaltu vandeniu perpila jūsų entuziazmą:
- Jūsų liga rimta! Kaip Nilas palieka po potvynio paskleistą dumblą, taip susikaupusios jūsų gausios išmatos apima ir pamažu prasiskverbia į jūsų visus organus. Jeigu nesiimsime priemonių, jūs nuo tų teršalų užsikrėsite!
Galima pagalvoti, kad egiptiečiai senovėje puikiai išmanė žmogaus anatomiją, nes balzamuodavo savo mirusiuosius. Nieko panašaus. Jų žmogaus kūno koncepcija buvo kataklizminė.
- Duosiu jums ricinos grūdelių ir jūs išsividuriuosite. Taip gi skirsiu alijošiaus išsivėmimui... Ir klizmų. Jeigu norite, galiu rekomenduoti labai gerą "išeinamosios angos piemenį". (Taip poetiškai buvo vadinamas mūsų laikų proktologo protėvis. Jo egzistavimas rodo, kaip smarkiai ši problema kankino egiptiečius... Faraonas turėjo nuosavą "piemenį" su pompastišku pavadinimu: "Karališkosios angos sargas".) Be to, darysite išeinamosios angos aprūkymus laisvinančiais sakais ir į ją įsikišite štai šį mišinį iš riebalų ir eukalipto.
Tai nuo hemorojaus...
- Bet gi aš neturiu hemorojaus, - vos nepasipiktinate.
- Tik kol kas, - pataiso gydytojas.
Netrukus jis jus išlydi pro savo kabineto duris. Triukšmingai prabėgdami vaikai jūsų vos neapverčia, tačiau jūs nesupykstate. Senajame Egipte vaikai buvo tikri karaliai (tokie jie yra ir šiais laikais...), tačiau minėtas gydytojas ir šiuo klausimu turi savo nuomonę:
- Ar žinote, kad mes greitai galėsime riboti šių vaikiūkščių gimstamumą? Tebai turi kažką panašaus į naują medikamentą. Į moters makštį įkišamas tamponas, pamirkytas sutrintų kolokunthis ir akakia mišinyje ir jokio nėštumo ("kolokunthis" graikiškai reiškia kokią tai arbūzų giminę, o "akakia" - akaciją)!
Taigi, jūs grįžtate į namus pasipiktinęs, tačiau ramus. Nors tas jaunas gydytojėlis mąsto šventvagiškai, tačiau savo darbą gerai išmano. Jaučiate, kad greitai atsisveikinsite su savo išpūstu ir skausmingu pilvu...
*
Išlikusių medicininių papirusų ir ištirtų mumijų dėka galima sužinoti, kokius negalavimus kentė antikos laikų egiptiečiai. Daugelio žandikauliai buvo siaubingi, su iki kaulo prasiskverbusiais abscesais. Dykumos smėlis, pakliuvęs į kepamos duonos miltus, buvo sunkus išbandymas dantims. Be to, egiptiečiai per daug valgė. Apkūnumas buvo socialinės sėkmės ženklas, todėl arterijos liūdname stovyje. Infarktas ir kitos kraujagyslių ligos buvo labai dažnos, ypač turtingųjų tarpe. Iš papirusų aišku, kad daugelį ligų sukeldavo įvairūs parazitai, kirminai, kurie atakuodavo žarnyną, kepenis ir pūslę. Kita rykštė buvo trachoma ir aštrus konjunktyvitas, galėję privesti iki aklumo. Su karu susietos traumos buvo senas, įprastas dalykas. Anų laikų chirurgai mokėjo susiūti žaizdas su gyvulio žarna, tačiau tai, kad klodavo žalią mėsą ant žaizdos... Rezultatai negarantuoti!
