Nedaug kas Lietuvoje žino, kad mūsų šalis irgi turėjo savotišką Tarzaną, tik jį išaugino ne beždžionės, o laukiniai lokiai, o vos surastas jis buvo išgabentas į Lenkiją.
Skirtingų šaltinių teigimu, berniuką-lokį Lietuvos miškuose grupelė medžiotojų iš Lenkijos aptiko tarp 1661 ir 1669 metų.
Anot pasakojimų, berniukas gyveno kartu su lokiais ir elgėsi kaip jie. Tiesa, kai kurie šaltiniai teigia, kad kartu su juo buvo ir dar vienas vaikas, tačiau medžiotojai su savimi nusprendė pasiimti tik vieną iš jų. Kad ir kaip bebūtų, tačiau sulaukėjęs berniukas buvo atskirtas nuo jį auginusių lokių ir išvežtas į Varšuvą, kur tuojau pat buvo pristatytas Lenkijos karaliui.
Pavadinus Juozapu, berniuką buvo bandoma adaptuoti prie žmonių gyvenimo, tačiau šis ir toliau neatsisakė senų įpročių – valgė žalią mėsą ir žolę. Taip pat kelis kartus jis buvo pabėgęs į miškus, kur mito laukiniais obuoliais ir medumi, o troškulį malšino medžių sula.
Negana to, pasakojama, kad žmonės miškuose matė, kaip du vyrus nužudęs laukinis lokys priėjo prie Juozapo ir pradėjo laižyti jo veidą. Galiausiai jis buvo išgabentas į Poznanę, kur dirbo vienam didikui. Per savo gyvenimą jis taip ir neišmoko bendrauti ir galėjo suprasti bei ištarti tik kelias frazes.
Šaltinis: David Wallechinsky ir Amy Wallace “The book of lists"
