„Sveikatos sektorius labai gerai pasirodė audros eigoje. Ministerija (Sveikatos apsaugos – BNS) nusprendė pratestuoti, kaip mūsų atraminės ligoninės (jų yra 23 – BNS) pasiruošę užkurti generatorius, kaip veiktų, jeigu nebūtų elektros, šitoj vietoj jokių problemų nebuvo, visi patikrinimai praėjo puikiai“, – ketvirtadienį Seimo konservatorių frakcijos posėdyje dėl audros padarinių suvaldymo sakė V. Vitkauskas.
Energetikos ministras Lukas Savickas taip pat pabrėžė gerą sveikatos sektoriaus pasiruošimą.
„Jau vien artėjant audrai sveikatos sektorius, ligoninės pasitikrino savo generatorius, buvo identifikuoti reikalingi techniniai skubūs darbai, jie buvo padaryti dar iki audros“, – frakcijoje kalbėjo L. Savickas.
V. Vitkauskas išskyrė ir telekomunikacijų įmones, kurios, anot jo, neblogai tvarkosi su audros pasekmėmis.
„Čia (telekomunikacijoje – BNS) progresas tikrai neblogas, sekmadienį pradėjome su 66 tūkstančiais klientų, kurie neturi ryšio, dabar turime arti 4 tūkstančių. Iš 900 bazinių stočių likusios tik 79 stotys, kurios neveikia“, – sakė NKVC vadovas.
NKVC vėliau patikslino, kad V. Vitkausko pasakyti skaičiai buvo netikslūs, ir patarė remtis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, pagal kuriuos šiuo metu vis dar neveikia 72 stotys, o 12,3 tūkst. vartotojų neturi ryšio.
Pasak centro, neturintieji ryšio skaičiuojami dviem būdais: pagal nusistovėjusį abonentų skaičių konkretaus bokšto be elektros aprėptyje ir kiek toks bokštas maksimaliai gali patenkinti klientų. Pagal pirmąjį būdą jų skaičius siekė apie 4 tūkst., pagal antrąjį – 12,3 tūkst.
„Mes kreipiame didžiausią dėmesį į pirmą (būdą – BNS), bet svarbiausias parametras – kiek neveikia bazinių stočių“, – komentare BNS teigė NKVC.
V. Vitkausko teigimu, dar renkami duomenys, kaip su audros padariniais sekėsi tvarkytis skirtingiems sektoriams: „Renkame duomenis, kaip atskiruose sektoriuose su šituo iššūkiu (pavyko susitvarkyti – BNS), turime labai skirtingus įverčius.“
Daliai rajonų merų kritikuojant centrinę valdžią dėl prasto komunikavimo ir pagalbos tvarkantis su audros padariniais V. Vitkauskas teigė, kad tokia vieša kritika nėra geriausias būdas spręsti problemas krizės metu.
„Ne paslaptis, kad su vienomis savivaldybėmis sekasi geriau (komunikuoti – BNS), su kitomis blogiau. Tą mes stebėjome sekmadienį. Buvo sulaukta labai konkrečių prašymų iš savivaldybių, ko reikia. Kitos savivaldybės rinkosi kitą modelį – komunikuoti viešai, kad kažkas kažko nedaro, kas nėra labai gerai tokiose situacijose, bet turim ką turim, nelabai ką gali padaryti, gyvename demokratinėje šalyje“, – aiškino NKVC vadovas.
Jis pabrėžė, kad krizės metu reikėtų susilaikyti nuo neefektyvios kritikos.
„Nenorėčiau kiekvieno mero pasisakymo vertinti. Aš manau, kuomet yra krizė, tikrai reikėtų susilaikyti nuo kritikos, reikėtų daryti darbus, ieškoti sprendimų ir kreiptis į institucijas paramos labai konkrečiai, o ne kaltinti visus apie viską. Tai tikrai nėra produktyvu, tai daugiau atrodo kaip kažkoks politinis procesas nei kad bandymas spręsti problemas“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Vitkauskas.
„Mes turim labai gerų pavyzdžių su kitom savivaldybėm, ypač norėčiau pagirti Vilniaus rajono savivaldybę, kuomet buvo labai aiškus prašymas, ko reikia“, – pridūrė NKVC vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad veiklos tęstinumas krizės metu turėtų tapti įstaigų, institucijų kultūros dalimi.
„Strateginis požiūris – reikia būti pasiruošus ir tas veiklos tęstinumas turėtų tapti mūsų kultūra, kad mes turėtume generatorius, veiksmų planus, skambučių algoritmus – į ką kreiptis pagalbos. Apie socialinės rūpybos įstaigas sunkiau šnekėti, bet kalbant apie kitus sektorius pasigendame, kad tie saugumo planai ne visur suveikė“, – frakcijos posėdyje kalbėjo V. Vitkauskas.
Dalyje savivaldybių praėjusį savaitgalį ir vėliau trūko geriamojo vandens, neveikė dalis nuotekų valyklų, neveikiant parduotuvėms žmonės negalėjo nusipirkti maisto ir vandens, nesant mobiliojo ryšio seniūnai negalėjo susisiekti su rajono valdžia ir gauti pagalbos.
Ekstremalią padėtį paskelbusios Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška yra teigęs, jog centrinė valdžia nepadarė namų darbų po 2024 metais praūžusios audros.
Kai kurie žemdirbiai teigė, kad audra parodė valstybės nepasiruošimą tokioms stichijoms, todėl reikia sprendimų, kaip aprūpinti įmones ir ūkius elektra ilgesnės krizės atveju.
Per savaitgalį siautusią audrą žuvo žmogus, dar keturi buvo sužeisti, elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Ketvirtadienį ryte elektros vis dar neturėjo 62 tūkst. vartotojų.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) klientams kompensuos tiesiogiai patirtus nuostolius: už sugedusį maistą, generatorių, jo kurą, apgyvendinimą, jei žmonėms buvo būtina laikinai apsistoti kitur, įmonė taip pat mokės VERT apskaičiuotas kompensacijas, jei elektros jie neturėjo ilgiau nei 72 valandas. Tikėtina, kad kompensacijos sieks milijoninę sumą.
2024 metų liepą Lietuvą nusiaubus mažesnei audrai ESO klientams buvo išmokėta apie 2,9 mln. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
