„Mes išgirdome iš ministro keletą dalykų. Išgirdome, kad Vyriausybė ir ministerija turi ambicingą planą sumažinti alkoholio vartojimą du kartus. Ministerijos pozicija yra aiški ir pasisakoma, kad būtų įvairiais būdais mažinamas pardavimo vietų skaičius. (...) Be jokios abejonės, mums aiškumo trūksta, nes yra įvairių idėjų, kaip tos specializuotos parduotuvės turi būti steigiamos“, - po susitikimo su A.Veryga antradienį žurnalistams sakė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.
Anot jo, taip pat daug neaiškumų kelia ministerijos planas mažinti alkoholio suvartojimą Lietuvoje.
„Priemonių planas turi būti aiškesnis ir konkretesnis. Prie abiejų projektų Seime dabar pateiktų rašoma, jog poveikio verslui nebus, bet mes matome, kad projektai neigiamų pasekmių verslui tikrai sukeltų. Būtų pajamų sumažėjimas ir mokesčių į biudžetą sumažėjimas“, - kalbėjo V.Sutkus.
A. Veryga teigė, jog tik diskutuojant su verslu paaiškės, kaip atrodys specializuotų parduotuvių tinklas.
„Mūsų tikslai ne visada sutampa su verslo tikslais. (...) Tai buvo mano kaip ministro pirmasis pabandymas susėsti su verslininkais prie vieno stalo ir padiskutuoti. Man svarbu yra girdėti verslininkus. Manau, kad jeigu sugebėtume konstruktyviai kalbėtis, tai kažkur rastume tą aukso vidurį. Specializuotų parduotuvių idėjos tikrai neatsisakau ir tai yra įvardinta Vyriausybės programoje. Kaip jos bus įgyvendintos, čia ir yra diskusija“, - po susitikimo sakė ministras.
Gruodį jis teigė, kad specializuotos alkoholio parduotuvės galėtų atsirasti 2018 metais, o jų skaičių ketinama nustatyti, atsižvelgiant į gyventojų skaičių.
Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tvirtino, jog tokių diskusijų metu tikrai neįmanoma rasti visiems tinkamo modelio - anot jo, šį klausimą turėtų svarstyti Vyriausybė, o ne Sveikatos apsaugos ministerija.
„Neįmanoma išdiskutuoti modelį. Jie (Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai - BNS) visi iki vieno negirdėjo, kaip mes susitikime sakėme, kad specializuotos parduotuvės Lietuvoje yra neįmanomos arba jų pasekmės bus didelės“, - tvirtino L.Vilimas.
Anot jo, Vyriausybė privalo atlikti ketinimo steigti tokias parduotuves poveikio rinkai analizę.
„Iš esmės analogo pasaulyje nėra. Yra arba Skandinavijos šalių monopolinis modelis, arba laisva rinka. Dabar Lietuva bando ir ministras supranta, kad tai unikalus ir tarpinis modelis. Preliminariais skaičiavimais, pasekmės yra labai liūdnos, todėl Vyriausybė turi atlikti specializuotų parduotuvių siūlymo poveikio vertinimą - kaštų ir naudos analizę“, - teigė L.Vilimas.
Anksčiau L.Vilimas skaičiavo, jog specializuotų parduotuvių steigimas verslui kainuos šimtus milijonų eurų, o valstybės biudžetas per metus praras apie 50 mln. eurų (be sumažėjusių pajamų iš akcizo).
Parlamentui yra pateikti du įstatymų paketai - jie numato steigti šias parduotuves, vėlinti amžių, nuo kurio galima pradėti vartoti svaigalus, ir ankstinti laiką, kada draudžiama parduoti alkoholį.
Siūloma steigti specializuotas alkoholio parduotuves, kurios turėtų būti visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekyba.
Siūloma arba leisti parduotuvėse išlaikyti alkoholio skyrius ir parduoti juose tik silpnuosius gėrimus, arba visai juos uždrausti.
Savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė nustatyti vietas ar teritorijas, kur būtų draudžiama prekiauti alkoholiu. Projektuose numatytas ir alkoholio reklamos draudimas.
