2020 metais, po taikių protestų Baltarusijoje, Aleksandro Lukašenkos režimas ėmėsi brutalaus susidorojimo su kitaminčiais. Daugybė režimo priešininkų ir laisvės trokštančių žmonių buvo priversti palikti šalį, buvo įkalinti, sužaloti ar nužudyti, rašoma pranešime spaudai.
Kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, Baltarusijoje kilo nauja pasipriešinimo banga, į kurią režimas atsakė dar griežtesnėmis represijomis. Viešai reikšti nepritarimą valdžiai šalyje tapo neįmanoma. Politiniai kaliniai su pasauliu bendravo laiškais. Būtent jie ir tapo filmo „Laiškai iš nutildytos šalies“ pasakojimo pagrindu.
A.Kutsilos sukurtas šiuolaikinės Baltarusijos portretas yra jautrus ir sukrečiantis. Jame daug skausmo, nevilties, bet dar daugiau – laisvės troškimo.
„Labai svarbu, kad šį filmą pastebėjo ir į savo programą atrinko Venecijos kino festivalis ir kad vienoje iš svarbiausių pasaulio kino salių buvo suteiktas balsas žmonėms, kuriuos Baltarusijos režimas bando nutildyti. Prieš filmo premjerą režisierius Andrei Kutsila festivalio meno vadovui Albertui Barberai perdavė politinių kalinių laiškus, o po peržiūros juos išdalijome susirinkusiems žiūrovams. Filmas atveria istorijas, apie kurias už Baltarusijos ribų žinoma stebėtinai mažai“, – po pasaulinės premjeros pasakojo filmo koprodiuserė G. Žickytė. Venecijoje ji sulaukė didžiulio dėmesio ir daugybės klausimų.
„Po premjeros žmonės prieidavo sakydami, kad nė neįsivaizdavo, kokio masto represijos šiandien vyksta visai šalia mūsų. Žiūrovai sakė esantys filmo nepaprastai sujaudinti. Baltarusijos tikrovė, kurią atskleidžia filmas, jiems tapo skaudžiu atradimu“, – premjeros įspūdžiais dalijosi filmo koprodiuserė.
Filme „Laiškai iš nutildytos šalies“ režisierius A. Kutsila pina istoriją iš stebimosios dokumentikos, archyvinių kadrų, policijos įrašų, tremtyje besislapstančių baltarusių laiškų, esė bei liudijimų. Filmą sustiprina ir animacija, sukurta pagal kalėjime rastus laisvės kalinių piešinius.
Represinės sistemos dokumentai filme prabyla per asmeninius, intymius žmonių susirašinėjimus, o privačios istorijos čia tampa kinematografine orumo, artumo ir išlikimo erdve.
Vienas iš filmo herojų – slapstytis priverstas ir nuo dukrų atskirtas tėvas. Iš Baltarusijos pabėgęs buvęs kriminalinių nusikaltimų tyrėjas tremtyje Lenkijoje yra apklausiamas, jaučiasi vienišas ir bejėgis.
Už dalyvavimą protestuose įkalinta jauna studentė Kasia išsigelbėjimą atranda piešdama. Piešiniai jai tampa būdu išsaugoti savo tapatybę ir reikšti tai, apie ką negalima kalbėti garsiai.
Penkiasdešimtmečio Vitoldo istorija filme skleidžiasi per draugės siunčiamas fotografijas – kruopščiai atrinktus gyvenimo už kalėjimo sienų fragmentus. Jie bent trumpam suteikia laisvės pojūtį.
„Premjera buvo be galo jautri. Pasibaigus filmui, vėl išgyvenę herojų istorijas, net negalėjome ramiai priimti ovacijų. Norėjosi tiesiog apsikabinti, pabūti ir nurimti“, – premjeros jausmais dalijosi G. Žickytė.
Dalyvauti šio filmo komandoje ji nusprendė ne tik dėl originalių meninių sprendimų. Žmogaus laisvės ir jo pasirinkimo represinės sistemos akivaizdoje tema nuolat gvildenama ir jos pačios kurtuose filmuose.
Režisieriaus A. Kutsilos kūrybą G. Žickytė pirmą kartą atrado Varšuvos kino festivalyje, kurio žiuri narė buvo.
„Tada A. Kutsilos filmui skyrėme pagrindinį prizą, šis kūrėjas man labai įsiminė“, – prisimena prodiuserė.
Lenkijoje gyvenančio baltarusių dokumentinio kino režisieriaus A. Kutsilos filmai rodyti ir apdovanoti svarbiausiuose tarptautiniuose dokumentinio kino festivaliuose – IDFA, „DOK Leipzig“, „Hot Docs“ ir Krokuvos kino festivalyje.
Dokumentinis filmas „Summa“ 2018 metais pelnė IDFA apdovanojimą už geriausią vidutinio metražo dokumentinį filmą, o „When Flowers Are Not Silent“ 2021-aisiais Varšuvos kino festivalyje buvo pripažintas geriausiu ilgametražiu dokumentiniu filmu.
Po 2020 metų protestų režisierius buvo priverstas palikti Baltarusiją. Apsigyvenęs Lenkijoje, jis tęsė kūrybinę veiklą ir stažavosi Lodzės kino mokykloje. Pastaruosius penkerius metus didžiąją savo kūrybos dalį A. Kutsila skiria represijas patiriančių ir tremtyje gyvenančių baltarusių istorijoms.
Dokumentinis filmas „Laiškai iš nutildytos šalies“ sukurtas bendradarbiaujant kino gamybos kompanijoms „DocEdu Foundation“ (Lenkija), „Moonmakers“ (Lietuva) ir „inselfilm produktion“ (Vokietija). Filmo gamybą ir pristatymą Venecijos tarptautiniame kino festivalyje iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.
Lietuvos kino teatruose filmas pasirodys 2027 metų pavasarį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
