Nepaprastą istoriją ir padėką Vilniaus pirmai gaisrininkų komandai išgirdome iš VšĮ „Vyšnių sodas“ vadovės Monikos Mužaitės:
„Vasario 23-ios dienos niekada nepamiršime, gavome siaubingą pagabos skambutį apie variklyje sutraiškytą rainą katytę. Sumaitotą gyvūnėlį atvirais lūžiais galėjo ištraukti tik atvykus pirmoji gaisrininkų komanda, žiūrėti į taip siaubingai sužalotą gyvūną galėjo ne visi... Tą dieną mūsų širdys stojo ne vieną kartą, nes katytei buvo nuplėšta kojytė, uodega, sužaloti vidaus organai, visame kūnelyje kraujosrūvos, ji buvo netekus itin daug kraujo... Tik tarnybų, veterinarų ir neabejingų žmonių dėka suspėjome lenktynėse su laiku, su kiekvieną sekundę tirpstančia viltimi. Viskas vyko taip greitai, kad dar dabar prisimename viską tik per ašarų rūką, iš gaisrininkų perimtas iš skausmo rėkiantis gyvūnas, skambučiai, prie durų jau laukiantys veterinarai ir paruošta operacinė. Tą akimirką galvojome tik apie tai, kad „reikia daryti viską, kas įmanoma, daryti viską, kas įmanoma...“. Katytei buvo amputuota galinė kojytė, dalis uodegos ir prasidėjo ilgos dienos laukimo. Kaip mažą rusenančią gyvybės ugnelę visi mes saugojome Tėją-Orę ir tiesiog meldėmės.
Yra kita istorijos dalis, kurią saugojome savo širdyse lyg trapų vilties, kad viskas bus gerai, žiedą. Dalis, dėl kurios visas šias siaubingas ir begalinio nerimo akimirkas dėl Tėjos turėjome išgyventi dar ir dar kartą nežinodami, ar visos pastangos nenuėjo veltui. Katytė klinikoje į gyvenimą trimis kojytėmis kabinosi visą mėnesį, per kurį sužinojome tai, kas niekam atrodė neįmanoma – Tėja-Orė... laukiasi! Konsultavomės su begale veterinarų, visi negalėjo patikėti, kad po tokių sužalojimų, vidinio kraujavimo, narkozės ir vaistų mamytė savo kūnelyje išsaugojo kitas gyvybes.
Ir štai, vėl nusviro rankos, ką daryti? Sterilizaciją ketinome atlikti po pusmečio ar metų, kai katytė visiškai atsigaus, sustiprės, juk operacijos metu saugojome kiekvieną kraujo lašelį, buvo daroma tik tai, kas būtina išsaugoti vos rusenančiai gyvybei. Nuo šios neįtikėtinos naujienos vėl sustojo mūsų širdys ir pritrūko oro. Esame nepaprastai dėkingi, kad Tėjos – Orės laukiantys šeimininkai nepabūgo laukiančių sunkumų, žinojo, kad paėmus katytę ja reikės rūpintis ypatingai atsargiai ir laukti tos dienos… Laukėme ir mes, paskutinę savaitę buvome pasiruošę viskam, komplikacijoms, neišsivysčiusiems mažyliams, skubiam vežimui į kliniką.
Prieš kelias dienas vakare gavome tą skambutį, kurio ir laukėme ir… nepaprastai bijojome. Savanoriai viską metė ir išskubėjo į katytės namus, kur gimė vienas mažylis. Tėja-Orė buvo siaubingai įsistresavusi, didelėmis akimis, slėpėsi, kitų mažylių pagimdyti niekaip negalėjo… Nelaukėme ir skubiai vežėme ją į kliniką, kur vėl kartojosi istorija: ašarų rūkas, prie durų jau laukiantys veterinarai, paruošta operacinė.
Jeigu žinotumėte, kaip drebėjo rankos, kaip pergyvenome, kaip bijojome ir kaip tikėjomės, dar niekada dėl vieno gyvūnėlio mūsų savanoriai nepatyrė tiek emocijų…
Ir štai, pagaliau NORIME SU VISAIS MŪSŲ ANGELAIS PASIDALINTI DŽIUGIA ŽINIA! Tėja – Orė jau išdidi net PENKIŲ sveikų mažylių MAMYTĖ! Mums, savanoriams, tai – pati nuostabiausia žinia, ypatingai artėjant Mamos dienai.:) Pagaliau galime atsikvėpti ir visiems pasakyti: ši katytė – pats tikriausias įrodymas, kad gyvenime net ir patys didžiausi sunkumai nevilties akimirkomis yra ĮVEIKIAMI, kad vidinė stiprybė, noras gyventi ir kovoti ne tik už savo, bet ir kitas gyvybes, yra daug svarbiau už tikimybes ar statistiką. Meilė yra NENUGALIMA ir Tėja – Orė mūsų savanoriams tapo ne šiaip išgyvenusia katyte, bet ir tikros kovotojos pavyzdžiu.
Nepaprastai dėkojame KIEKVIENAM iš jūsų, kurie nuo pat pirmos, tos siaubingos dienos padėjo Tėjai – Orei, tikėjo, kad ji GALI išgyventi, kad yra VERTA visų mūsų pagalbos. Taip pat nepaprastai dėkojame veterinarams ir pirmai gaisrininkų komandai, kurie atliko savo darbą iš visos širdies: tą ypatingą dieną JŪS išgelbėjote ne vieną, o ŠEŠIAS gyvybes! Ir jei galėtume, apkabintume kiekvieną iš jūsų, stipriai stipriai už tai, kad esate pavyzdys kitiems.
Šiandien šeimyna jau grįžo iš klinikos į namų aplinką. Prašome pagalbos, nes Tėjai – Orei labai reikia kokybiško maistuko, kuris tinka ir maitinančiai mamytei, ir mažyliams, kai jie pradės valgyti savarankiškai. Jos šeima dabar rūpinsis net 8-iais gyvūnais, tai – nelengva misija.
Taip pat jau pradedame mūsų penkiems stebukliukams rinkti finansinį krepšelį būsimoms procedūroms, skiepukams, čipavmui. Laukia dar 2-3 mėnesiai, kol jie galės ieškoti naujų mylinčių namų. Dėkojame kiekvienam, kuris palaikys šią rainą kovotoją ir po jos širdute nuo visų negandų apsaugotus STEBUKLINGUS mažylius!”
