Vilniaus valdžiai pareiškus, kad sulaukė nurodymų „derinti“ renovuojamų mokylų sąrašą su Seimo nariais, situaciją aiškintis pradėjo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK), ministerijos paprašęs pateikti išsamius duomenis apie lėšų renovacijai paskirstymą.
Šią savaitę komitete pristatytos suvestinės, kiek įvairiais laikotarpiais investicijų, skaičiuojant vienam mokiniui, teko visiems Lietuvos rajonams, o šiemetinių lėšų grafike ir daugiausiai, ir mažiausiai lėšų gaunančios savivaldybės patenka į apygardas, kuriose buvo išrinkti valdančiųjų atstovai.
Tikina, kad viskas skaidru
Švietimo ir mokslo ministrė tvirtina, kad lėšos mokyklų renovacijai paskirstomos skaidriai, o renovuotinus objektus teikia pačios savivaldybės, kuriose valdančioji dauguma, be kita ko, gali skirtis su į Seimą išrinkto atstovo partine priklausomybe.
„Yra visa medžiaga, analizė, visi žemėlapiai, jei jie turi kokius nors sąrašus ar pasidalijimus, tegu jie tai ir parodo, aš jų nesu mačiusi, ministerijoje aš jų nemačiau, man į kabinetą niekas nebuvo pateikęs. Žmonės, kurie dirba, valdininkai, jie skaičiuoja, niekada nėra finansuotas nė vienas projektas, jei nėra savivaldybės paraiškos, tai yra tai, ką aš žinau“, – BNS sakė A.Pitrėnienė.
Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius tvirtina, kad lėšos keliauja į rajonus, kuriuose išrinkti valdančiųjų atstovai. Komiteto posėdyje jis sakė, jog valdančiųjų atstovai gauna „krepšelį“, kurį esą gali skirti tam tikriems savo apygardų objektams, taip užsitikrindami gyventojų dėkingumą ir per ateinančius rinkimus – balsus.
„Daugiau kaip šimto įstaigų praėjusių metų skirti pinigai renovacijai per visą Lietuvą rodo, kad iš esmės pinigai skirstomi pagal valdančiųjų įgeidžius ir norus. Viena konkreti maždaug 230 tūkst. eurų suma (anksčiau – milijonas litų) kasmet yra atiduodama vadinamajai valdančiosios koalicijos Seimo narių dispozicijai, kad Seimo narys galėtų tuos pinigus savo noru kaip geradaris nunešti į norimas įstaigas ir tikėtis paramos“, – BNS tvirtino G.Steponavičius.
„Tokia sistema, neparemta jokiais kriterijais, veši šioje Vyriausybėje, ir ji rodo, kad pinigai švaistomi, nes skiriami ne toms mokykloms, kur objektyviai seni langai ir mokosi po penkis šimtus ir daugiau vaikų, o pustuštėms mokykloms“, – kalbėjo liberalas.
Pagal ŠMM pateiktą medžiagą, savivaldybėms priklausančioms įstaigoms, t. y. gimnazijoms bei mokykloms, iš viso skirta beveik 8,5 mln. eurų. Investicijos buvo nukreiptos ir į didmiesčių, ir į rajonų mokyklas.
Lėšų dydžiu išsiskiria: Vilkaviškio rajone esančios Kybartų K.Donelaičio gimnazijos rekonstrukcijai skirta per 550 tūkst. eurų – Vilkaviškio apygardoje kelias kadencijas iš eilės yra išrinktas premjeras Algirdas Butkevičius; trims mokykloms Ukmergės rajone iš viso teko apie 600 tūkst. eurų – čia planuoja kandidatuoti Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.
Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos sporto salės priestato statybai teko 490 tūkst. eurų, čia išrinktas opozicijos atstovas konservatorius Jurgis Razma, Kauno rajono Garliavos meno mokyklai rekonstruoti skirta 350 tūkst. eurų, čia į Seimą išrinktas konservatorius Donatas Jankauskas. Šilutės Vydūno gimnazijai tvarkyti teko 289 tūkst. eurų, Šilutės rajonas patenka į dvi apygardas, jose rinkimus laimėjo valdančiųjų „tvarkiečių“ atstovai.
Komiteto reikalavimu duomenis apie ankstesnių metų bei numatytas investicijas pateikusi ŠMM nurodo, kad šiemet vienam mokiniui didžiausios investicijos teks Birštone (960 eurų), Rietave – 860 eurų, Skuodo rajone – 590, Telšių, Rokiškio ir Vilniaus rajonuose – po 500 eurų, skaičiuojant vienam mokiniui. Iš viso šiemet iš švietimo srities investicijų programos nieko nenumatyta skirti Širvintų, Šiaulių, Molėtų, Ignalinos, Alytaus rajonams, Neringai.
Pinigų sumos skiriasi
Ministerijos duomenimis, iš viso 2013-2016 metais Birštono švietimo įstaigos sulaukė 533 tūkst. eurų investicijų, Rietavo – 841 tūkst. eurų, Skuodo rajono – 1,2 mln. eurų, Rokiškio rajono – 1,7 mln. eurų, Telšių rajono – 2,6 mln. eurų, Vilniaus rajono – 3,7 mln. eurų.
Tarp investicijų lyderių vienmandatininkų figūruoja valdančiųjų atstovai. Prienų–Birštono rinkimų apygardoje išrinktas socialdemokratų frakcijai priklausantis Andrius Palionis, Skuodo–Mažeikių – švietimo ministrės pareigas praėjusių metų vasarą pradėjusi eiti „darbietė“ A.Pitrėnienė, Telšių rajone ,– „darbietis“ Valentinas Bukauskas.
Vilniaus savivaldybė prieš mėnesį sakė sulaukusi ŠMM nurodymo su konkrečiais valdančiųjų atstovais „derinti“ sąrašą mokyklų, kurias ketinama renovuoti, bet ministerijos atstovai tokius kaltinimus paneigė.
Už švietimą sostinėje atsakingas Vilniaus vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas BNS teigė, kad savivaldybė, sulaukusi ministerijos prašymo pateikti renovuotinų mokyklų sąrašą, tai padarė, tačiau tuomet ministerijos atstovai savivaldybei pateikė kitą sąrašą, kuriame iš viso 1,77 mln. eurų konkrečioms mokyloms esą siūlo skirti Seimo nariai.
Sąraše, kurį BNS perdavė vicemeras, prie konkrečių mokyklų pavadinimų ir joms siūlomų skirti lėšų įrašyti Seimo valdantieji, daugiausia – švietimo ir mokslo ministrės „darbietės“ A.Pitrėnienės partijos kolegos.
V.Benkunsko nuomone, šiais veiksmais ministerija tarp valdančiųjų bando įtvirtinti „politinę prekybą“ siekdama rinkėjų palankumo prieš Seimo rinkimus. Anot jo, ministerijos pateiktame sąraše nėra prasčiausios būklės ugdymo įstaigų, kurias savivaldybė siūlytų renovuoti.
Tuo metu švietimo ir mokslo viceministrė „darbietė“ Genoveita Krasauskienė, vadovaujanti komisijai, kuri tvirtina finansavimą įstaigoms modernizuoti, tikina, kad ministerija jokių nurodymų savivaldybėms nėra davusi.
ŠMM patvirtintoje Švietimo įstaigų modernizavimo programoje numatoma, kad planuojamas modernizuoti švietimo įstaigas turi atrinkti savivaldybės, vadovaudamosis programoje patvirtintais atrankos kriterijais. Pasak G.Krasauskienės, šios tvarkos laikomasi kasmet. Anot jos, programai šiemet Seimo patvirtintu sprendimu visoms šalies ugdymo įstaigoms modernizuoti skirta beveik 13,6 mln. eurų.
Lėšos tam numatytos valstybės biudžete, Valstybės investicijų programoje, savivaldybių biudžete, kt.
