Modernūs gydymo metodai ir vaistai šiais laikais daro stebuklus. Tačiau ne tada, kai net ir paskyrus lėšų vaistams pirkti, vangiai besidarbuojantys valdininkai nesuskumba laiku sutvarkyti juridinių formalumų, rašo „Respublika“.
Pinigų yra, vaistų – ne
Diagnozė „kraujo vėžys“ kadaise prilygo mirties nuosprendžiui. Šiais laikais išgyja vis daugiau šia sunkia liga sergančių žmonių. Deja, naujausi kompensuojamieji vaistai Lietuvoje prieinami toli gražu ne visiems, nes valstybėje trūksta pinigų visam reikalingam vaistų kiekiui kompensuoti.
Šiuolaikiniais vaistais lėtinė mieloleukemija gali būti nuslopinama apie 90 proc. pacientų, nesvarbu, kokio jie amžiaus. Naujausių ligą stabdančių vaistų kursas vienam ligoniui kainuoja 10 tūkst. litų per mėnesį, tad pats žmogus nepajėgus tokių vaistų nusipirkti.
Lietuvoje gyvena apie 200 žmonių, kuriems diagnozuota lėtinė mieloleukemija. Iki šiol modernius, ligą įveikiančius vaistus valstybė kompensavo maždaug kas penktam ligoniui. Kiti gydomi kaulų čiulpų transplantacija arba senos kartos medikamentais. Tačiau transplantacija įmanoma tik jauniems, o senieji medikamentai ligą stabilizuoja tik maždaug 20 proc. pacientų.
Pernai rugsėjį 80 tūkst. gyventojų pasirašė valdžiai adresuotą peticiją, kuria buvo prašoma visiems sergantiems lėtine mieloleukemija kompensuoti modernius vaistus.
2007 m. pabaigoje planuojant valstybės biudžetą, minėtiems vaistams pirkti šiais metais buvo numatyta toli gražu ne tiek pinigų, kiek reikėtų, tačiau daugiau nei iki šiol - finansavimą kompensuojamiesiems vaistams lėtinei mieloblastinei leukemijai gydyti nuspręsta padidinti nuo 4 mln. litų 2007 metais iki 7,5 mln. litų.
Kur kas blogiau yra tai, kad pinigai vaistams pirkti skirti, tačiau vaistų pacientai, kuriems jie reikalingi, iki šiol negauna. Sveikatos pasaugos ministerijos (SAM) atstovai žada, kad pacientus jie turėtų pasiekti po keleto savaičių.
Moterys sulaukė pažadų
Grupė agresyviu krūties vėžiu sergančių moterų šią savaitę lankėsi pas sveikatos apsaugos ministrą Rimvydą Turčinską su peticija. Visoms šioms moterims gydymas modernia biologine terapija, kuri šiandien yra vienintelis efektyvus kovos su HER2 teigiamu krūties vėžiu būdas, netikėtai buvo nutrauktas pasibaigus vaisto atsargoms ligoninėse.
Medikai teigia esantys bejėgiai šioje situacijoje, nes nežino, kada atsakingos valstybės institucijos vėl nupirks šio medikamento. Nutraukus gydymą arba darant pertraukas švaistomos valstybės lėšos ir nepasiekiama efektyvaus rezultato.
Moterys reikalavo užtikrinti lygias gydymosi galimybes biologinės terapijos medikamentu trastuzumabu, skirti pakankamai papildomų lėšų biologinės terapijos medikamentui herceptinui ir pagreitinti centralizuotą vaistų pirkimą, nes gydymas reikalingas dabar, o ne po kelių mėnesių. Taip pat prašė užtikrinti, kad visoms pacientėms, kurioms jau buvo pradėtas gydymas herceptinu, jis būtų tęsiamas.
R.Turčinskas moteris informavo, kad šis medikamentų klausimas jau sprendžiamas. Jis užtikrino, kad biologinės terapijos medikamentai šiomis dienomis turi pasiekti gydymo įstaigas ir jų turi pakakti tam, kad gydymas būtų tęsiamas visoms moterims, kurioms jis buvo pradėtas 2007 m.
Tačiau kada herceptinu bus pradėtos gydyti naujos pacientės, ministras atsakyti negalėjo, nes 2008 m. konkursas dar tik skelbiamas.
Nei gydo, nei kompensuoja
Praėjusių metų spalio pradžioje SAM paskelbė, kad nebeliks apribojimų skiriant efektyvų gydymą sergantiems hepatitu C, nes nuspręsta pegiliuotus interferonus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Kol šie brangūs vaistai būdavo perkami centralizuotai, medikai nuolat jų pristigdavo.
Deja, ką tik pasirodžiusiame naujame 2008 metų kompensuojamųjų vaistų kainyne pegiliuotų interferonų - nė kvapo. O sunkia liga, kurios negydant išsivysto kepenų cirozė ir net vėžys, sergantys ligoniai vėl nesulaukia gydymo.
Tai nustebino Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vedėją Kęstutį Runkelę.
„Praėjusių metų gruodžio mėnesį pegiliuotų interferonų buvo nupirkta papildomai už 1 mln. litų - jų turėjo užtekti iki balandžio. O kai šie vaistai atsiras kompensuojamųjų sąraše, ligoniai galės jų įsigyti vaistinėse“, - aiškino K.Runkelė.
Tačiau vaistai pasibaigė jau gruodį. Kaip „Respublikai“ sakė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja gastroenterologė Jolita Jakutienė, nuo gruodžio mėnesio naujiems ligoniams, kuriems nustatytas hepatitas C, gydymas atidedamas. O tuos, kurie jau pradėjo gydymą, gelbsti vaistų gamintojų labdara, mat nutraukti 48 savaites trunkančio gydymo negalima.
„Respublikos“ žiniomis, pegiliuotų interferonų įtraukimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą užtruko, nes SAM norėjo nusiderėti kainą. Tai pavyko, ir dėl to pacientams šie vaistai bus kompensuojami ne 80 proc., kaip buvo planuota anksčiau, o 100 proc. Tačiau derybos su gamintojais baigėsi sausio viduryje, o VLK iki šiol nesuderino sutarties ir nepateikė pasirašyti ministrui. Įdomu, kiek laiko dokumentai keliaus iš VLK į SAM? Gydymo nesulaukiantiems ligoniams tas laikas - prarastas.
Komentaras
Evaldas Navickas, Sveikatos apsaugos ministro patarėjas:
Skelbimas apie viešąjį konkursą pirkti herceptiną artimiausiu metu bus paskelbtas „Valstybės žiniose“. Kad agresyvia krūties vėžio forma sergančios moterys neliktų be vaistų, kol vyks konkurso procedūros, nuspręsta pratęsti sutartį dėl tiekimo su praėjusių metų konkurso laimėtoju.
Leukemijai gydyti skirtas vaistinis preparatas „Imatinibum“, kuriam pirkti skirta suma šiemet gerokai padidėjo, pacientus turėtų pasiekti po keleto savaičių. Centralizuotas vaisto pirkimas ilgai užtruktų, tad nuspręsta kviestis gamintoją, kad šis nurodytų, iš kokio tiekėjo pirkti. Dėl vaisto kainos sumažinimo sutarta jau anksčiau.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba finansavimą vaistams leukemijai gydyti padidino parėjusių metų gruodį. O VLK daugiau nei du mėnesius konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba ir teisininkais, kaip tuos vaistus pirkti. Galų gale pasirodė, kad dviračio išradinėti nereikia.
Mane stebina ir piktina, kad VLK specialistai vis mėgina kažką keisti, nežinodami teisinės bazės. Net kyla abejonių dėl ne pirmus metus valstybės tarnyboje dirbančių žmonių kompetencijos. Šioks toks judėjimas prasideda tik ministrui dar kartą paspaudus, be nuolatinių paraginimų kasos darbas stringa. O blogiausia, kad delsiant vykdyti priimtus sprendimus nukenčia pacientai.
Aida Valinskienė, Alia Zinkuvienė
