Jovita Oženeckienė
Vaiką teko išplėšti iš močiutės rankų
Pravieniškių bendruomenės slaugytojai Alfonsai Grigorjevienei net ir per atostogas rūpėjo, kaip auga ir yra prižiūrimas visai neseniai, liepos 15 dieną, gimęs mažiausias šios gyvenvietės pilietis Marius Seminenka. Medikė jau ne kartą buvo lankiusis šio mažylio namuose ir matė, jog sąlygos, kuriose jis auga - nepavydėtinos. Rugpjūčio 23-iąją vaiko tėvų namuose nebuvo - jį prižiūrėjo močiutė Angelė Daščiorienė. Vos pažvelgusi į kūdikį kaimo daktariuke vietinių vadinama A. Grigorjevienė pamatė, jog vaikas labai nusilpęs, viduriuoja, jo pilvukas išsipūtęs. Nieko nelaukdama ji pasakė močiutei, jog Mariukui reikalinga gydytojų pagalba, ir iškvietė greitąją. A. Daščiorienė kategoriškai atsisakė atiduoti kūdikį gydytojams. A. Grigorjevienė buvo priversta pagalbon kviestis seniūnijos socialinius darbuotojus. Loreta Milkevičienė į mažojo ligoniuko namus atskubėjo ne viena - su policijos pareigūnu. Kadangi per ilgokai užsitęsusias "derybas" vaiko močiutės nepavyko įtikinti, jog likimo valiai paliktas anūkėlis gali numirti, jį teko tiesiog jėga išplėšti A. Daščiorienei iš rankų ir perduoti atvykusios greitosios pagalbos gydytojai. Kaišiadorių ligoninės medikų brigada vaiką išvežė tiesiai į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Medikai ne tik išgelbėjo gyvybę, bet ir priaugino svorio
M. Seminenka tą pačią dieną buvo paguldytas į KMUK Vaikų intensyviosios terapijos skyrių. Šio skyriaus bei Vaikų ligų klinikos vadovo Rimanto Kėvalo teigimu, mažylis čia pateko labai sunkios būklės. Jis buvo visiškai išsekęs, labai viduriavo, vaiko organizmas buvo netekęs daug skysčių. Gydytojus itin nustebino neįprastai mažas M. Seminenkos svoris. Penkių savaičių kūdikis svėrė tiktai 3 kilogramus ir 70 gramų. Rimanto Kėvalo teigimu, paprastai normaliai išnešiotas ką tik gimęs kūdikis yra daugiau kaip trijų kilogramų svorio, o gerai prižiūrimas ir maitinamas per pirmąjį savo gyvenimo mėnesį jis paprastai priauga apie kilogramą. Todėl aiškiai buvo matyti, jog M. Seminenka neatitinka normalių vaiko vystymosi ir augimo normų. Medikai ligoniukui tuoj pat paskyrė intensyvų gydymą. Slaugytojos pastebėjo, jog vaikas godžiai valgo. Per tris Intensyviosios terapijos skyriuje praleistas paras vaikelis priaugo 390 gramų svorio, jo būklė pastebimai gerėjo. Po to M. Seminenka buvo perkeltas į II vaikų ligų skyrių. Čia pragulėjo dar savaitę. Per visą KMUK gydymo laikotarpį pasitaisė ne tik mažojo ligonio sveikata. Rugsėjo 2-ąją išleistas į namus jis jau svėrė 3 kilogramus ir 800 gramų, buvo visiškai sveikas ir žvalus. Skyriaus vadovas R. Kėvalas pripažino, jog jeigu būtų buvę delsiama dar parą kitą - vaikas galėjo mirti. Pagrindinė jo nusilpimo ir infekcijos atsiradimo priežastis - nepakankamas ir netinkamas maitinimas, bloga priežiūra. Mediko praktikoje tokių atvejų buvo labai mažai.
Vaikai nori valgyti, o nėra ką
Marius yra ketvirtasis Viktorijos Seminenko ir jos sugyventinio Kastyčio Daščioro vaikas. Šioje neoficialioje šeimoje jau auga penkerių metukų Aušra, metais jaunesnė Neringa ir beveik dvejų su puse metukų Tomas. Motiną su kūdikiu ant rankų, jos sugyventinį bei kitus tris vaikus radome Kastyčio seseriai Jūratei Daščioraitei priklausančiame bendrabučio kambaryje. Minėtai šeimai savivaldybė skyrė du kambarius antrajame šio "Santa Barbara" praminto pastato aukšte, tačiau ten gyventi sudėtinga. Visų pirma todėl, kad šeima neturi nei šaldytuvo, nei viryklės. Ką tai reiškia auginant vos gimusį kūdikį, ypač šią vasarą, aiškinti nereikia. Kastytis buvo priverstas prašyti sesers, kad ši bent dieną priglaustų jį su visa šeima. Deja, atrodė, jog čia moterys negyvena. Šiukšlės, šuns išmatos, purvas - ne tik pakampėse, bet tiesiog po kojomis, kur pirmyn atgal nuolat zujo basakojai mažyliai... Tiesa, vėliau, užmigdžiusi kūdikį, Viktorija paėmė į rankas šluotą ir, braukdama užsigulėjusias šiukšles, teisinosi, jog Jūratė neseniai skalbė ir nespėjo iššluostyti grindų... Tuo metu tiesiog pribloškė Tomukas - vaikas verkdamas prašė valgyti, o jo sesutės vis kišo pirštelius į ant viryklės pastatytą degėsiais ir suodžiais aptekusį aliumininį puodą, kurio dugne buvo matyti bulvinės košės likučiai. Tačiau mažylių motina piktai varė vaikus šalin (puikiai suvokė, jog viską mato neprašyti svečiai) ir liepė palaukti. Atrodė, jog buvo patenkintas tik vienas šio kambario gyventojas - šuniukas - įšokęs į keptuvę jis paskubomis baigė laižyti riebalų likučius. Tuo metu Kastytis skuto bulves - buvo aišku, jog vaikai gaus vėl tos pačios bulvienės, kurią valgė iš ryto. Tiesa, dabar ji bus bent šilta...
Motinos pieną pakeitė pienas iš parduotuvės
Viktorija Seminenko - antrosios grupės invalidė (kurčnebylė). Moters kalba ir klausa sutrikusi, tačiau ji viską supranta, su ja galima susikalbėti. Deja, tik 24 metų sulaukusi keturių vaikų mama atrodo labai užguita. Ji paaiškino, jog gimus Mariui savas pienas greitai baigėsi. Esą dėl pinigų stygiaus ji negalėjusi įsigyti mišinukų, todėl pirkusi iš parduotuvės paprasčiausią pieną, jį atskiedusi vandeniu ir maitinusi kūdikį. Tai ir buvo pagrindinė vaiko nusilpimo bei susirgimo priežastis, nes tokio amžiaus mažylį maitinti karvės pienu negalima. Vaikeliui infekciją galėjo sukelti ne tik netinkamas maitinimas, bet ir absoliuti nešvara, netvarka. Seniūnijos darbuotojų teigimu, gimus vaikui, jo tėvai neturėjo net normalaus buteliuko - teko priversti jį įsigyti. Apie tai, kokių švaros priemonių reikia imtis auginat kūdikį, tėvams tikriausiai reikėtų paskaityti ne vieną paskaitą...
Dėl didelio vaikų būrio kalta sugyventinė?
Tuo tarpu vaiko tėvas skundėsi, jog blogai gyvena todėl, kad jis neturi darbo, o valdžia neteikia paramos.. Kodėl paleido į pasaulį tiek vaikų, jei nesugeba jiems užtikrinti normalaus gyvenimo? Atsakydamas į šį klausimą vyriškis patvirtino, jog vaikų daugiau nebus, ir dėl jų skaičiaus kaltino sugyventinę... Tuo tarpu į mūsų pokalbį įsitraukusi seniūnė Galina Jengalyčeva dar kartą siūlė apsisaugojimo priemonių, prašė Viktoriją vykti pas gydytoją, su kuria esą seniai sutarta, tačiau sutikimo neišgirdo...
Kastytis Daščioras sakė kasdien važinėjąs į Kauną - pardavinėjąs spaudos leidinius. Deja, iš to "biznio" jokios naudos - daugiau išleidžiąs nei uždirbąs. 32 metų vyriškis, nežinąs, ką toliau daryti, sakė jau susitaikęs su likimu - kas bus - tas, kaip yra - taip gerai.
- Galiu šiandien gyvent, o rytoj numirt, - guodėsi jis. - O vaikai? Vaikai užaugs patys... Mes irgi buvom vaikai, irgi taip augom... Ar jūs žinote, kiek reikia pinigų norint išlaikyti tokią šeimą? Nemėgstu rizikuoti - vogti ar plėšti neisiu. Ir į gatvę neisiu su ištiesta ranka. Aš ne toks žmogus...
Nemoka gyventi...
Seniūnijoje sužinojome, jog suskaičiavus visas V. Seminenko paskirtas pašalpas bei jos gaunamą invalidumo pensiją susidaro beveik penkių šimtų litų suma. Vasarą už butą tenka mokėti apie 50 litų, žiemą - dvigubai daugiau. Atrodytų, jog nors ir sunkiai, tačiau už likusius pinigus nupirkti vaikams maisto vis dėlto įmanoma, tiktai reikia protingai juos išleisti. Nors pats K. Daščioras kategoriškai tvirtino alkoholio neimąs į burną nė lašo (esą nėra už ką gerti), kaimynų nuomonė buvo priešinga. Jų teigimu, tomis dienomis, kuomet išmokamos pašalpos, šių dviejų žmonių kambaryje lyg ir vyksta išgertuvės. Tačiau neatsirado liudininkų, kurie galėtų patvirtinti matę girtą K. Daščiorą ar jo sugyventinę... Matydama tokią padėtį (pavyzdžiui, rugsėjo 3-iąją šeima neturėjo nė cento, nors iki pašalpų išmokėjimo dar buvo likę pora savaičių), seniūnijos socialinės darbuotojos nusprendė imtis kitokių priemonių. Jų manymu, geriausia vietoj pašalpų V. Seminenko paskirti maisto produktų, kuriuos ji galėtų atsiimti parduotuvėje. Tada bent jau vaikai nebadautų...
Vietoj padėkos - šmeižtas
Pravieniškių seniūnė G. Jengalyčeva ir kaimynės patikino, jog pernai, kai šie sugyventiniai atsikėlė (prieš tai visi šie asmenys gyveno Kastyčio motinos lūšnoje - šiukšlyne tikrąja to žodžio prasme), visi puolė padėti, bet vėliau rankos nusviro. Prieš du mėnesius neapsikentę vėl visi ėmėsi kuopti šių jaunų žmonių butą, nes ilgiau negalėjo tverti nuo šiukšlių ir visokių rakandų (juos, beje, sutempia išmestų daiktų kaupimo manija susirgusi Kastyčio motina) po visą namą sklindančio bjauraus kvapo. Deja, vėliau atbėgusi ta pati ką tik paminėta močiutė A. Daščiorienė kaimynus apšaukė vagimis - esą po šios "švarinimo akcijos" dingo jos dokumentai ir 500 litų. Žmonės tiesia pagalbos ranką, tačiau į ją nenorima įsitverti. Kaimynai gaili skriaudžiamos Viktorijos, bet šioji pagalba pasinaudoti nemoka ir užuojautos nesupranta... Seniūnijos darbuotojai supranta, jog didelių stebuklų neišgalvosi, žmonių gyvenimo būdo nepakeisi, o savo vaikais pirmiausia turi rūpintis tėvai. Net pats K. Daščioras sakė, jog vaikai - gyvenimo gėlės, tačiau jis tikriausiai lygiai taip pat puikiai suvokia, jog jos neauga ir nežydi be vandens ir be saulės...
