Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį Vilniuje susitikęs su Latvijos premjeru Ivaru Guodmaniu pareiškė viltį, kad Baltijos valstybės išliks vieningos, kurdamos savo energetinę nepriklausomybę.
Jis akcentavo būtinybę ieškoti ekonomiškai naudingų ir aplinkai palankesnių alternatyvų Rusijos bei Vokietijos tiesiamam ir Baltijos šalis aplenksiančiam dujotiekiui Baltijos jūros dugnu “Nordstream”.
Pasak prezidento, vienas tokių projektų galėtų būti iš Rusijos per Baltijos valstybes į Vakarų Europą einantis dujotiekis “Amber”, kuriam paramą išreiškė Estijos ir Lenkijos vadovai.
“Mūsų Lenkijos kolegos yra užpildę paraišką Europos Komisijai dėl šio projekto galimybių studijos finansavimo. Paraiškai pritarė ir ją pasirašė Estija ir Lietuva. Tikiuosi, kad ir Latvija parems šį projektą”, - sakė V.Adamkus.
Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, kalbėdami apie elektros tiltų su Lenkija ir Švedija projektus, V.Adamkus ir I.Guodmanis pabrėžė, kad elektros žiedo sukūrimas Baltijos regione bus gyvybiškai svarbus 2009-ųjų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę.
Latvijos premjeras taip pat akcentavo, kad Baltijos regionui labai svarbus bendras naujos Ignalinos atominės elektrinės projektas.
I.Godmanis pastebėjo, kad daugelį energetikos problemų padėtų spręsti vieninga ES energetikos politika, o regione vystomi projektai būtų naudingi visoms ES šalims. V.Adamkaus nuomone, Lietuva, Latvija ir Estija turi vieningai siekti, kad tokia politika būtų kuo sparčiau įgyvendinama.
Kalbėdamas apie Lietuvos ir Latvijos jūros sienos problemą, prezidentas pabrėžė, kad “Lietuva ir Latvija tarpusavio santykiuose neturi didesnių problemų, todėl būtina išspręsti ir įsisenėjusį jūros sienos ratifikavimo klausimą”.
1999 metais pasirašytą sutartį dėl valstybės sienos jūroje ir ekonominės zonos iki šiol yra ratifikavusi tik Lietuva, Latvijos parlamente šis procesas įstrigo. Tarp Latvijos valdininkų ir politikų vyravo nuomonė, kad prieš ratifikuojant sutartį reikėtų sudaryti dar vieną - sutartį dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo Baltijos juros ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe.
Šias sutartimi latviai buvo ypatingai suinteresuoti, nes, preliminarių žvalgymų duomenimis, turi perspektyvų naftos telkinį savo kontinentiniame šelfe. Lietuviai taip pat nelinkę atsisakyti galimybės ateityje gauti naudos iš šio telkinio eksploatacijos.
Tačiau praėjusią savaitę Latvijos ambasadorius Vilniuje Hardis Baumanis interviu BNS pareiškė, kad jūros sienos sutarties ratifikavimo klausimas Rygoje yra sprendžiamas, bei patikino, kad latviai nesieja šios sutarties su Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimu ekonomikos srityje.
Susitikime V.Adamkus taip pat apdovanojo Latvijos premjerą ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Komandoro didžiuoju kryžiumi.
