Žemės ūkio ministerija ir ūkininkų interesus ginančios organizacijos be reikalo puoselėja viltis, kad Ūkio ministerijos specialistai parengs ūkininkams priimtiną Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuriame bus numatytos specifinės ūkininkų bankroto procedūros. Tokių tikslų ir ketinimų Ūkio ministerijos specialistai neturi.
Rengia alternatyvų projektą
Bankroto procedūra sudėtinga. Neverta tikėtis, kad nesėkmės atveju ūkininko skolos būtų kaip nors nurašytos. Pavyzdžiui, Vokietijoje ūkininko bankroto procedūra trunka daugiau nei šešerius metus. Ūkininkui skiriamas bankroto administratorius ilgus metus kontroliuoja ūkininko veiklą. Tvarka sudėtinga, tačiau tikrai geresnė nei šiuo metu Lietuvoje galiojanti netvarka, kai nesėkmės atveju ūkininkas netenka asmeninio turto ir iki gyvenimo pabaigos lieka persekiojamas skolų, kurios perduodamos palikuonims.
Paskirtas viceministru Aušrys Macijauskas tikino, kad parengti ir įteisinti įstatymą dėl ūkininkų bankroto bus jo prioritetas. Ar tikslai pasikeitė?
A.Macijauskas neneigia, kad 2009 m. pradžioje tikėtasi parengti ūkininkų bankroto tvarką. Beveik visose ES valstybėse ši problema jau išspręsta, ūkininkams suteikta galimybė bankrutuoti civilizuotai. Nesėkmės atveju kreditoriai neturi teisės kėsintis į ūkininko asmeninį turtą.
„Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepciją, paskui ir įstatymą parengti patikėjo Ūkio ministerijai. Tačiau Žemės ūkio ministerija baigia rengti alternatyvų projektą, kuris būtų skirtas tik ūkininkams ir papildytų Ūkininkų ūkio įstatymą. Jeigu Ūkio ministerijos rengiamai koncepcijai Vyriausybė nepritars, tada Vyriausybei pateiksime savo projektą“, – sako A.Macijauskas.
Akivaizdūs vilkinimo požymiai
Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento vyriausioji specialistė Asta Misiukienė VL informavo, kad Vyriausybei jau pateiktas Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcijos (tik koncepcijos) projektas. Jame rašoma, kad šis įstatymas turėtų būti taikomas fiziniams asmenims, tarp jų ir ūkininkams, kurie verčiasi ūkine komercine veikla.
„Koncepcijoje pabrėžiama, kad ūkininkų bankroto proceso ypatumus galės nustatyti ir kiti jų veiklą reglamentuojantys įstatymai“, – teigia A.Misiukienė.
Tai pastebėta neatsitiktinai. Pavartę minėtą koncepciją nerasime teiginių, kurių tebesitiki Žemės ūkio ministerija bei ūkininkų interesus ginančios organizacijos – kad ūkininkų bankroto procedūra bus kitokia nei numatyta visiems fiziniams asmenims. Koncepcijoje rašoma, kad ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims bus taikomos vienodos nuostatos.
Ūkio ministerijos specialistai priduria, kad ne jie, o Žemės ūkio ministerija turėtų užsiimti ūkininkų bankroto specifi niais reikalais. Taigi kairė nežino, ką daro dešinė. Ūkio ministras Dainius Kreivys Vyriausybei įsipareigoja vienaip, o jo pavaldiniai dirba kita linkme. VL žiniomis, Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas jau parengtas, tačiau Ūkio ministerijos valdininkai VL tikina, kad jis bus rengiamas tik Vyriausybei patvirtinus šio įstatymo koncepciją. Taigi akivaizdūs vilkinimo požymiai. Kas gali paneigti galimybę, kad ūkio ministras D.Kreivys mulkina savo kolegą žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių ir visus ūkininkus?
Pažadų nevykdo nei kairė, nei dešinė
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Bronius Pauža 2009 m. registravo Ūkininkų ūkio įstatymo papildymo projektą, kuriuo buvo siekiama apsaugoti ūkininkus nuo nuskurdinimo, o pablogėjus jų finansinei būklei sudaryti sąlygas, kad galėtų tęsti savo veiklą, nebūtų visas jų turtas išparduodamas už skolas.
„Ūkininkams šis įstatymas labai svarbus ne tik dėl asmeninio turto, bet ir dėl elementarių reikalų, kurių antstoliai nesuvokia. Pavyzdžiui, atimamas visas turtas, pašarai, o gyvuliai paliekami, nes su šiuo turtu daug vargo. Teisininkai, antstoliai žino, kad gyvulius reikia šerti, tačiau tokios galimybės ūkininkams nepalieka. ES šalyse ūkininko bankroto atveju numatyti ir tokie specifi niai niuansai“, – sako B.Pauža.
Taigi 2009 m. B.Paužai buvo pažadėta, kad jo siūlomos pataisos bus įtrauktos į Ūkio ministerijos rengiamą Fizinių asmenų bankroto įstatymą.
„Mačiau įstatymo projektą, tačiau jame ūkininkų bankroto galimybės nebuvo aptartos, o 2009 m. lapkričio mėnesį ūkio ministras staiga pareiškė, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymui dar neatėjo laikas“, – sako B.Pauža.
Taigi Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas jau parengtas, tačiau yra slepiamas Ūkio ministerijos stalčiuose, o peršama Fizinių asmenų bankroto koncepcija. Kitaip sakant, vežimas statomas prieš arklį. Galima įtarti, kad premjeras, fi nansų ministrė ir ūkio ministras susitarė vilkinti šio įstatymo priėmimą, o į pasalą pateko jais pasitikėjusi Žemės ūkio ministerija.
Reikėtų pridurti, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo įteisinimą vilkina ne tik dešinieji. Kairiųjų Vyriausybės fi nansų ministras Rimantas Šadžius irgi neslėpė neremiantis šio įstatymo.
Albinas Čaplikas
