„Šiuo metu Švedijos gynybos ministro Palo Jonsono vizitas į Turkiją sausio 27 dieną neteko savo reikšmės ir prasmės, todėl atšaukėme vizitą“, – sakė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.
Švedijos ministro vizito tikslas – įveikti Ankaros prieštaravimus dėl Švedijos siekio prisijungti prie NATO karinio aljanso.
Turkiją papiktino suteiktas leidimas vėliau šeštadienį dešiniojo sparno ekstremistui surengti demonstraciją prie Turkijos ambasados Švedijos sostinėje.
Danijos ir Švedijos politikas Rasmusas Paludanas, kurio antiislamiški veiksmai pernai sukėlė riaušes visoje Švedijoje, per šeštadienio protestą pareiškė ketinąs „sudeginti Koraną“, šventąją islamo knygą.
Turkija penktadienį išsikvietė Švedijos ambasadorių, kad „griežtai pasmerktų šį provokacinį veiksmą, kuris akivaizdžiai yra neapykantos nusikaltimas“, sakė diplomatinis šaltinis.
Tai jau antras kartas per daugiau nei savaitę, kai buvo iškviestas Švedijos ambasadorius Turkijoje.
Praėjusią savaitę jis buvo raginamas atsakyti už kurdų grupės Stokholme paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) vaizduojamas pakabintas už kojų ant virvės.
Švedijai ir jos kaimynei Suomijai reikia Turkijos sutikimo, kad galėtų prisijungti prie NATO.
Abi šalys praėjusiais metais atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir, reaguodamos į Rusijos invaziją Ukrainoje, pateikė prašymus įstoti į Vakarų gynybos aljansą.
Ankara teigia, kad bet kokia pažanga priklauso nuo Švedijos veiksmų išduodant asmenis, kuriuos ji kaltina terorizmu arba dalyvavimu 2016 metų mėginime įvykdyti perversmą prieš R. T. Erdoganą.
Turkija tvirtina, kad Švedija nepakankamai kovojo su kurdų grupuotėmis, kurias Ankara laiko „teroristinėmis“
