Bendrovės „Kaspersky Lab“ užsakymu bendrovės „A.W.Olsen & Partners“ atliktos Baltijos šalių vartotojų apklausos duomenimis, vartotojai dar nesuvokė paprastų slaptažodžių naudojimo pavojaus: Lietuvoje 27 proc. apklaustųjų duomenys, galima sakyti, neapsaugoti.
Kaip paaiškėjo per apklausą, labai dažnai naudojami visiškai neapsaugoti slaptažodžiai, kuriuos lengva pritaikyti be specialių metodikų. Tai gimimo data (3 proc.), vartotojo vardas arba pavardė (7 proc.) arba augintinio vardas (4 proc.) – šią ir panašią informaciją gali sužinoti ne tik artimi draugai bei giminaičiai. Ją nesunku rasti internete, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, kenkėjui tereikia sumanumo. Dar 4 proc. apklaustųjų naudoja skaičių „12345“ arba panašų derinį, o 9 proc. – žodį „slaptažodis“. Tokia „apsauga“, kaip ir kiti paprasti slaptažodžiai, gali būti lengvai pažeista per trumpą laiką.
Kai kurie apklaustieji naudojasi originalesniais slaptažodžiais, tarp kurių žodžiai, tiesiog ateinantys į galvą registruojantis, pavyzdžiui, miestų pavadinimai, automobilių numeriai, kiti įmantrūs žodžiai.
Pasak „Kaspersky Lab“ atstovų, dar viena saugumo problema, į kurią vartotojai nekreipia dėmesio, – tai pasikartojantys slaptažodžiai. Juos naudojant atmintis neapkraunama skaičių ir raidžių kombinacijomis, tačiau jei vienas slaptažodis patenka į kibernetinių nusikaltėlių rankas, jie gaus prieigą iš karto prie kelių paslaugų arba programų. Kaip paaiškėjo per apklausą, 73 proc. apklaustųjų Lietuvoje pasirenka vieną slaptažodį visiems įrašams. O pasaulyje šis rodiklis sudaro tik 9 proc.1
Slaptažodžio saugojimo vieta labai reikšminga informacijos apsaugai, sakoma bendrovės pranešime. Dauguma vartotojų (77 proc.) labiau linkę juos įsiminti, tai nėra blogai, tačiau taip dažniausiai daroma, kai pasirenkami paprasti slaptažodžiai arba keliems įrašams naudojamas vienas. 1 proc. vartotojų tiesiog užsirašo slaptažodį ant lipnaus lapelio ir priklijuoja prie ekrano, 4 proc. įrašo į išmaniojo telefono atmintį, o 12 proc. naudoja įprastą užrašų knygelę.
