Du kartus už vagystes teistas kaunietis Ramūnas Urbonas (33 m.) trečią sykį į teisiamųjų suolą sėdo už daug sunkesnį nusikaltimą - sugyventinės nužudymą. Kauno apygardos teismui nebuvo sunku įrodyti jo kaltę, tad nei nuolatinio darbo, nei nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjęs jaunas vyras dabar aštuonerius metus bus aprūpintas pastoge - tiek metų jis nuteistas kalėti pataisos namuose.

Susipažinus su Ramūno Urbono ir jo sugyventinės Violetos Pavilionienės asmenybėmis galima konstatuoti tik viena - šie maždaug pusantrų metų kartu pragyvenę žmonės buvo nusiritę iki paties giliausio gyvenimo dugno. Atrodo, jog jie savo gyvenime turėjo vienintelį tikslą - nepraleisti nė dienos be alkoholio. Populiariausiu alkoholiu jiems buvo tapęs losjonas...

Pernykštės vasaros pabaiga niekuo nesiskyrė nuo kitų šios neoficialios poros dienų. Rugpjūčio 13-ąją Ramūnas su Violeta girtavo visą dieną. Po pietų jiedu atvažiavo į prekybos bazę. Tikslas buvo ne ką nors nusipirkti - net nepasiieškoję nuošalesnės vietos, prie šeštojo sandėlio tvoros jiedu skubiai ištuštino porą buteliukų losjono ir čia pat užmigo. Vos atsibudęs R. Urbonas vėl nuskubėjo pirkti to paties maloniai kvepiančio gėralo, kuris skirtas tikrai ne gerklėms skalauti. Iš trijų buteliukų Ramūnui ir jo draugei pavyko ištuštinti tiktai du, nes begerdami jiedu susipyko. Vėliau teisme R. Urbonas tinkins, jog konfliktas tarp jo ir sugyventinės įsižiebė dėl to, kad ši ėmė plūstis, triukšmauti, drabstytis ne itin meiliais žodžiais. Savo draugę teisiamasis bandęs apraminti, tačiau ši nesiliovusi. Esą tuomet smogęs Violetai kumščiu į veidą gal kokius 4-5 kartus, o paskui tiek pat sykių spyręs jai į šonus. Jauno vyro teigimu, toks "auklėjimas" užtruko maždaug tris minutes. Ramūnas esą liovėsi savo draugę mušti tuomet, kai pamatė iš jos lūpų bei ausies ištryškusį kraują. Tuomet užmigo. Pabudęs ištuštino paskutinį buteliuką losjono ir snaudė toliau. Na, o kai dar kartą prablaivėjo, nusprendė nusipirkti alaus. Grįžęs Violetą rado miegančią. Deja, vyriškis nepasidomėjo, kokia jos savijauta, ir skubiai pasišalino... Beje, moteris tuo metu greičiausiai jau buvo negyva. Teismo medicinos ekspertų išvados skelbė, jog V. Pavilionienė mirė nuo veido sumušimo, kuomet dėl kraujavimo į kvėpavimo takus bei į plaučius pateko kraujo ir ji tiesiog užduso.

Atsidūręs teisme R. Urbonas atgailavo dėl to, ką padarė. Jis tikino, jog mušdamas sugyventinę, su kuria buvo pažįstamas daugiau nei pusantrų metų, buvo labai susijaudinęs. Deja, vyriškis veikė sąmoningai ir abejingai - juk matydamas, jog sumuštos moters būklė gana sunki, net nebandė kviesti greitosios pagalbos ar kokiu kitu būdu padėti nukentėjėlei - tiesiog ją paliko likimo valiai, o išgirdęs apie pasirodžiusius policijos pareigūnus bandė nuo jų pasislėpti.

Beje, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė ir į nukentėjėlės asmenybę. V. Pavilionienės motina pripažino, jog dukra girtavo, elgėsi amoraliai, išgėrusi būdavo priekabi ir agresyvi - panašiai kaip ir pats teisiamasis. Jie abu neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, nakvodavo ten, kur papuldavo. Ryšiai tarp motinos ir dukros buvo beveik nutrūkę...