Prekybininkai pabrėžia, kad Konkurencijos taryba nė karto nereiškė pastabų didiesiems tinklams dėl įstatymų pažeidimų, todėl esą ir tiekėjų pretenzijos bei bandymas į diskusiją įtraukti valstybės institucijas, nesuprantamas.
„Klausimas tampa mistinis. Galiu rasti tik vieną atsakymą, kad Lietuvoje artėja savivaldybių rinkimai ir, kaip ir kaskart per rinkimus, kyla įvairių populistinių idėjų“, – teigė Valdas Sutkus, Prekybos įmonių asociacijos direktorius.
Anot V. Sutkaus, tiekėjams atstovaujančios organizacijos per metus nepateikė nė vienos aiškios pretenzijos ar siūlymo prekybininkams.
„Galbūt tie klausimai keliami kai kurių ūkio subjektų iniciatyva, bet jie nėra suformuluojami iki galo ir mums trūksta aiškumo, ko norima iš prekybininkų“, – tvirtino V. Sutkus.
Tiekėjai atsikerta nesulaukiantys iš prekybininkų žadėtojo garbės kodekso ir tikina, kad tik įstatymais įmanoma išspręsti ilgametes problemas.
Ūkio ministerijos prašoma nustatyti griežtus atsiskaitymo už prekes terminus, kurie dabar esą dažnai užsitęsia net iki kelių mėnesių.
„Mokėjimų atidėjimai prekybininkams suteikia didžiulių apyvartinių lėšų ir jie gali puikiai vystytis, neimdami kreditų bankuose. Tuo metu įmonės savo apyvartinėms lėšoms turi imti kreditus bankuose ir mokėti palūkanas“, – įsitikinusi Elena Paviržienė, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ pirmininko pavaduotoja.
Smulkieji verslininkai reikalauja lengvatų mažoms parduotuvėms, kurios esą galėtų būti atsvara didiesiems prekybos tinklams.
Ūkio ministras Vytas Navickas pripažino, kad kištis į verslo subjektų tarpusavio santykius ministerija neturi galių.
„Ieškoma tų problemų pasireiškimo priežasčių ir jeigu jos yra tik tarpusavio santykių pobūdžio, tai mes negalime pasakyti, kad reikia priimti kokį nors įstatymą ar siųsti tikrintoją į vieną ar kitą įmonę“, – sakė ministras.
Tačiau, anot V. Navicko, bus aiškinamasi, ar Konkurencijos taryba tinkamai prižiūri ūkio subjektų santykius, o, įžvelgus aplaidumo, taryba esą bus įspėta.
