Šis Parulskio malonumo išklotinė-vyniotinis labai primena budizmo tiesas apie gyvenimo kančias: subtiliausia kančia pasireiškia netvarume, net ir malonumo. Sakoma, pirmi trys kąsniai būna skanūs, nuo ketvirto jau nebėr taip svarbu, ką valgai. Nežinau, kaip jus, bet mane dabartinė Parulskio rašliava labai guodžia.

Tai darome isvada, kad reikia keisti malonumus?

O jei rimtai... Pagalvojau apie skaitymo malonuma. Del aprasytosios priezasties retai kada ta pacia knyga skaitome 2 kartus. Bet kiekviena gera nauja gali pamaloninti ne menkiau.

O jei dar rimciau, tai nuo paties zmogaus labai priklauso. Ismokus gyventi sia akimirka, malonumas gali buti stiprus ir neblestantis. Be to, kas svarbiausia, tikras.

Kaip Viešpats mus augina, kad dovanoja kančią?

Malonumas.... . Tai gali būti , kai nieko neskauda, kai nieko netrūksta, kai gali padoriai nusimyžti, kai negriaužia sąžinė...
malonumas yra būti laimingu BŪTI ČIA.

Kuo zavus Parulskis ? Bent jau stengiasi sau nemeluoti...

PARULSKIUI

irgi virsta malonumu, ir dar TAIP, KAD NESINORI NIEKO KEISTI.

VIDINIS, MIELASIS 8

Vatson, vi delajete uspechi.
APIE MALONUMUS.Tai, kas pasikartoja, netenka prasmes....

Ir as taip manau. Todel man labai patiko.