Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
aišku, kad kriuksiams prie rusų geriau buvo, valdžia juk sava.
Respect, Žygeivi (:
nemanau, kad reikia bijoti rusų. Sakiau ir sakysiu, kad tada buvo geriau. Ir niekas man nieko nepadarys.
geras straipsnis.
Lietuvos Valstybė pastarąjį šimtmetį reguliariai susiduria su trimis ypač aršiais priešais: Vokietija, Lenkija ir Rusija.
Vokietija po WW2 buvo nustumta už Ūdros (Oderio). O Rusija, užgrobusi Mažosios Lietuvos pietinę dalį, "prisiglaudė" prie Lietuvos.
Lietuvos ir Lenkijos Valstybių tarpusavio sienos buvo nustatytos dar 1569 m. po Liublino unijos (nekalbu apie tai, kad ir ši siena buvo švelniai tariant "nekorektiškai" įtvirtinta). Bet faktas tas, kad šita valstybinė siena nepakito iki pat Lenkijos ir Lietuvos Jungtinės Respublikos sunaikinimo 18 amžiaus gale.
Todėl juridinė bei istorinė siena tarp Lenkijos ir Lietuvos 1918 metais buvo visiškai akivaizdi - kitas reikalas, kad Lenkija vienašališkai nepripažino šios sienos, o bandė remtis Napoleono ir Rusijos imperijos 19 a. pradžioje okupuotose Lietuvos Valstybės teritorijose atliktais "padalinimais".
Visų pirma, būtent Lenkija dar 1920 m. užgrobė šias, Lietuvos Valstybės teritorijas, pripažintas jai oficialiai tuometinės Rusijos valstybės 1920 m. liepos 12 d. sutartimi.
Beje, Lenkija užgrobė taip pat ir Seinus, Punską, Suvalkus, ... - pagal 1569 m. nustatytą sieną irgi priklausiusius Lietuvos Valstybei.
O SSSR tik 1940 m., negrąžindama visų šių žemių Lietuvos Valstybei, pažeidė ir 1920 m. liepos 12 d. sutartį, ir dar keletą kitų vėlesnių sutarčių, kuriose buvo patvirtinta ta pati siena.
Beje, mažai kas žino, kad Rusijos ir Lenkijos derybose Rygoje buvo labai suktai "išspręstas" Rusijos ir Lietuvos taikos sutarties "apėjimo klausimas". Atrodo, Jofė pasiūlė Lenkijai užimti siaurą juostą žemių pagal sieną, nustatytą tarp Rusijos ir Lietuvos pagal 1920 m. sutartį, ir būtent tą "tarpelį" žemių Rusija oficialiai pripažino Lenkijai (o visai ne visą plotą, kurį užgrobė Lenkija 1920 m.). Lenkijos diplomatai su šiuo kazuistiniu sprendimu sutiko ir būtent tokią sutartį pasirašė su Rusija.
Taigi, nėra ko bandyti teisinti Lenkiją. Ir Lenkija, ir Rusija vienodai kaltos dėl Lietuvos Valstybės žemių užgrobimo bei okupacijos.
Vokietija po WW2 buvo nustumta už Ūdros (Oderio). O Rusija, užgrobusi Mažosios Lietuvos pietinę dalį, "prisiglaudė" prie Lietuvos.
Lietuvos ir Lenkijos Valstybių tarpusavio sienos buvo nustatytos dar 1569 m. po Liublino unijos (nekalbu apie tai, kad ir ši siena buvo švelniai tariant "nekorektiškai" įtvirtinta). Bet faktas tas, kad šita valstybinė siena nepakito iki pat Lenkijos ir Lietuvos Jungtinės Respublikos sunaikinimo 18 amžiaus gale.
Todėl juridinė bei istorinė siena tarp Lenkijos ir Lietuvos 1918 metais buvo visiškai akivaizdi - kitas reikalas, kad Lenkija vienašališkai nepripažino šios sienos, o bandė remtis Napoleono ir Rusijos imperijos 19 a. pradžioje okupuotose Lietuvos Valstybės teritorijose atliktais "padalinimais".
Visų pirma, būtent Lenkija dar 1920 m. užgrobė šias, Lietuvos Valstybės teritorijas, pripažintas jai oficialiai tuometinės Rusijos valstybės 1920 m. liepos 12 d. sutartimi.
Beje, Lenkija užgrobė taip pat ir Seinus, Punską, Suvalkus, ... - pagal 1569 m. nustatytą sieną irgi priklausiusius Lietuvos Valstybei.
O SSSR tik 1940 m., negrąžindama visų šių žemių Lietuvos Valstybei, pažeidė ir 1920 m. liepos 12 d. sutartį, ir dar keletą kitų vėlesnių sutarčių, kuriose buvo patvirtinta ta pati siena.
Beje, mažai kas žino, kad Rusijos ir Lenkijos derybose Rygoje buvo labai suktai "išspręstas" Rusijos ir Lietuvos taikos sutarties "apėjimo klausimas". Atrodo, Jofė pasiūlė Lenkijai užimti siaurą juostą žemių pagal sieną, nustatytą tarp Rusijos ir Lietuvos pagal 1920 m. sutartį, ir būtent tą "tarpelį" žemių Rusija oficialiai pripažino Lenkijai (o visai ne visą plotą, kurį užgrobė Lenkija 1920 m.). Lenkijos diplomatai su šiuo kazuistiniu sprendimu sutiko ir būtent tokią sutartį pasirašė su Rusija.
Taigi, nėra ko bandyti teisinti Lenkiją. Ir Lenkija, ir Rusija vienodai kaltos dėl Lietuvos Valstybės žemių užgrobimo bei okupacijos.
REKLAMA
REKLAMA
Tautiniai klausimai – apleista pūliuojanti žaizda?