LRT Radijo laida „Paraštės“, LRT.lt
Tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose ir kokią įtaką jie daro, priklauso nuo pačių socialinių tinklų vartotojų. Tuo įsitikinęs portalo „Kas vyksta Kaune?“ redaktorius Vaidas Pilkauskas ir knygos „Žmogus, kuris žinojo viską“ bendraautorius Tomas Ramanauskas. „Savaime „Facebook“ nėra blogas dalykas. Taip pat doleris savaime nėra blogas dalykas, „Big Mac“ mėsainis nėra blogas dalykas. Viskas priklauso nuo apetito ir saiko“, – LRT Radijo laidoje „Paraštės“ sako T. Ramanauskas.
Jei galime, bendraujame ir su 10 tūkst. žmonių
Anot T. Ramanausko, socialiniai tinklai yra tiesiog dar viena galimybė, kaip realizuoti įgimtą poreikį bendrauti, socializuotis. Esą tam žmonės išnaudoja bet kuriuos prieinamus būdus.
„Didžioji mūsų problema, kad mes, gavę galimybę, visada ja pasinaudojame. Įmanoma bendrauti su tūkstančiu? Žinoma, kodėl ne? Su 10 tūkst.? Žinoma, dar geriau. Kada užgimė šis dalykas yra sunku apčiuopti“, – sako T. Ramanauskas. Jo teigimu, tai yra tiesiog noras būti socialiam.
Pasak pašnekovų, vienu iš pirmųjų socialinių tinklų būtų galima vadinti „mIRC“ pokalbių svetainę. Jie prisimena, kad tuo metu žmonės galėjo valandų valandas susirašinėti su tais, kurių net nėra matę, o pirmąsias pažintis megzdavo pagal vartotojų slapyvardžius – nickus.
Kai kurie gyvena socialiniame tinkle
„Patys socialiniai tinklai, mano nuomone, Lietuvoje sužibėjo, kai pagerėjo interneto ryšys, atsirado vadinamos DSL linijos, o vėliau – ir optiniai tinklai. „mIRC“ laikais buvo labai sunku namuose turėti internetą. Po to „Telekomas“ apmokestino prisijungimus. Kiekviena minutė kainuodavo. Tai truputį sunkino bendravimą“, – mano V. Pilkauskas.
Pašnekovai pastebi, kad šiuo metu bendravimas socialiniuose tinkluose yra smarkiai pakitęs – komunikuoti vien tekstinėmis žinutėmis nebepakanka. Esą internetiniame bendravime nuotraukos yra priimamos kaip veiksmo įrodymas. T. Ramanauskas juokauja, kad, jei žmogus pavalgo ir prieš tai nenufotografuoja maisto, niekas netiki, kad jis valgė.
Jam antrina ir V. Pilkauskas. Anot jo, portalas „Kas vyksta Kaune?“ yra labai priklausomas nuo socialinių tinklų. Pašnekovo teigimu, yra žmonių, kurie visuomet greitai reaguoja į visas paskelbtas naujienas.
„Jūs net neįsivaizduojate, kaip tie žmonės ten kabo. Jeigu įdedi naujieną, yra tam tikras žmonių būrys, kuris per dvi ar tris minutes kiekvieną naujieną pakomentuos. Jie jaučia, kad gyvena tame socialine tinkle“, – stebisi V. Pilkauskas.
Pašnekovai nedrįsta tokių žmonių vertinti vienareikšmiškai, nes kiekvienas atvejis gali būti unikalus, ir kiekvienas žmogus turi savų priežasčių, kodėl laiką leisti socialiniame tinkle. Tačiau T. Ramanauskas atkreipia dėmesį, kad socialiniai tinklai yra gajūs, nes jie suteikia žmogui galimybę pasireikšti, netiesiogiai įprasminti savo būtį ir tai padaryti neįdedant daug pastangų.
Kodėl nėra mygtuko „nepatinka“?
Turbūt daugeliui iškilo klausimas, kodėl „Facebook“ socialiniame tinkle sukurtas tik mygtukas „patinka“ (angl. „like“), bet nėra mygtuko „nepatinka“ (angl. „dislike“). T. Ramanauskas įžvelgia labai paprastą priežastį – „Facebook“ prisiima saugotojo, gerojo socialinio tinklo vaidmenį.
Jame draudžiama bet kokia pornografija ar erotika, griežtai prižiūrima, kad nebūtų negatyvios medžiagos, keiksmų ir pan. Mygtukas „nepatinka“ taip pat priklauso prie šių negatyvių aspektų. Be to, patys žmonės į tokią socialinio tinklo funkciją, T. Ramanausko manymu, reaguotų nepalankiai.
„Pasižiūrėkite, kokie mes esame jautrūs. Jeigu paskelbi vieną žinutę ir sulauki 150 „patinka“, bet vieno bjauraus, asmeniško komentaro, neatsimeni tų 150 „patinka“. 150 žmonių pasakė, kad „fantastiška“, bet jie nereikšmingi“, – aiškina pašnekovas, patikslindamas, kad vieno žmogaus išreikštas nepasitenkinimas dažnai žmones suerzina labiau nei šimto žmonių išreikštas palaikymas.
Kiekvienas galime skleisti žinias
Taip pat paprastas priežastis T. Ramanauskas įžvelgia paklaustas, kodėl Lietuvoje neprigyja socialinis tinklas „Twitter“. Jo teigimu, pirmieji šį socialinį tinklą adaptavo nuomonių lyderiai: komikai, garsenybės ir kiti žmonės. Norintys juos sekti taip pat turėjo prisijungti prie tinklo.
„Mūsų šalyje nėra per daug tokių veikėjų, kurie būtų bent kiek įdomūs. Mūsų garsenybių varguomenė yra tokia nenuostabi ir nepribloškianti,“ – tvirtina T. Ramanauskas.
Pasak jo, visi socialiniai tinklai sukūrė naują tendenciją. Kiekvienas žmogus, turintis socialinį tinklą, tampa nauju medijos kanalu. Jei žmogus savo socialiniame tinkle turi šešis draugus ar sekėjus, jis yra medijos kanalas šešiems žmonėms. Tokiu būtų patys galime kurti naujienas, platinti informaciją.
V. Pilkauskas išskiria dar vieną socialinį tinklą, kurio daugelis pasaulio žmonių tokiu turbūt nelaikytų – „YouTube“. Pašnekovo teigimu, „YouTube“ suteikia galimybę būti savo paties transliuotoju. Norint netgi galima surengti tiesioginę transliaciją.
Socialiniai tinklai sukūrė ir neigiamų aspektų
Pašnekovai pabrėžia ir kitą, neigiamą, socialinių tinklų bruožą – žmones pasiekia itin didelis kiekis informacijos, kurios jie dažniausiai nesugeba apdoroti ar net nefiksuoja. Norintieji būti išgirsti ar pamatyti turi ieškoti būdų, kaip išsiskirti socialiniame tinkle. Tai lemia ir tinklo įtaką pačiam vartotojui.
„Savaime „Facebook“ nėra blogas dalykas. Taip pat doleris savaime nėra blogas dalykas, „Big Mac“ mėsainis nėra blogas dalykas. Viskas priklauso nuo apetito ir saiko“, – sako T. Ramanauskas. Jis priduria, kad daugelio žmonių apetitas vis dėlto yra beribis. Jei tik galėtų, žmogus esą domėtųsi keliais tūkstančiais internetinių svetainių. Būtina suvokti, kad informaciją reikia atrinkti, išskiriant sau svarbiausius dalykus, pabrėžia pašnekovas.
Be to, dėl nuolatinio informacijos srauto išaugo informacijos poreikis. Dažnai žmonės susitinka pabendrauti, bet, užuot bendravę vienas su kitu, jie leidžia laiką naršydami socialiniuose tinkluose. T. Ramanauskas pastebi, kad ypač dažnai taip elgiasi jaunesni žmonės, kurie nuo pat mažens yra pripratę prie naujųjų technologijų, o gal net ir nematę kitokio bendravimo.
V. Pilkauskas pastebi ir dar vieną tendenciją – žmonės piktinasi tuo, ką patys skatina. Dažnas būna nepatenkintas socialiniuose tinkluose platinamų naujienų turiniu. Esą dažniausiai skelbiama tik apie pramoginio ar kriminalinio pobūdžio įvykius. Pašnekovo teigimu, socialiniai tinklai naujienas skirsto pagal tai, ką patys žmonės skaito ar žiūri.
„Daug žmonių skundžiasi, kad skelbiame tik blogas naujienas, bet yra „Facebook“ algoritmas. Jis atrenka tas naujienas, kurias žmonės spaudžia, ir po to jas rodo. Žmonės, spaudinėdami tokias naujienas, patys jas ir iškelia“, – aiškina V. Pilkauskas.
Jam pritaria T. Ramanauskas ir priduria, kad žmonės yra atpratę skaityti ilgus tekstus, todėl dažniausiai skaito trumpas, menkavertes naujienas, kuriomis vėliau piktinasi.
