Šiemet laukiama grėsmingesnio gripo
Gripas - tai ūmi kvėpavimo takų infekcinė liga, kurią sukelia virusas, pasižymintis savybe keisti antigenų struktūrą. Būtent dėl šių viruso savybių kiekvieną sezoną pasitaiko vis naujo tipo gripas.
Kaip gripo virusas gimsta? Pasak Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovo profesoriaus Alvydo Laiškonio, skiriamos tam tikros atitinkamo tipo gripo viruso išsivystymo stadijos: du virusai "tėvai" (vienas - iš žmogaus, kitas - iš anties) užkrečia kiaulę; kiaulėje gimsta trečias virusas - dviejų pirmųjų virusų "kūdikis"; šis naujasis virusas paima anties viruso išorinį apvalkalą, tačiau turi 6-8 sudėtines dalis iš žmogaus viruso; du virusai "tėvai" gali sudaryti 256 skirtingas kombinacijas. Naujas virusas kaip tik ir atstovauja vienai iš šių kombinacijų.
Gripu užsikrečiama labai lengvai: oro-lašeliniu keliu, artimai bendraujant su ligoniu ar su kosinčiu, čiaudinčiu, sloguojančiu žmogumi.
Patekęs į aplinką gripo virusas ore sklando apie dvi valandas. Vėliau nusėda ant žemės, grindų, kur, priklausomai nuo aplinkos drėgmės, gyvybingas išlieka apie 24 valandas (drėgnose patalpose) ar net iki dviejų parų (sausose patalpose). Virusas staiga žūva nuo tiesioginių saulės spindulių, aukštos temperatūros, dezinfekcinių medžiagų.
Gripu susirgusio žmogaus nosiaryklėje virusas išbūna apie 5 paras. Ligoniui kosint ar čiaudint užkrečiama aplinka. Patekę į kito žmogaus kvėpavimo takus virusai sparčiai dauginasi ir sukelia gleivinių uždegimą, o čia sutrikus kraujotakai (pažeidžiamos kapiliarų sienelės), patenka į kraują ir apnuodija visą organizmą.
Gripas prasideda staiga: pakyla temperatūra, ima krėsti šaltis, skauda galvą (ypač kaktą, akių obuolius), gelia raumenis, sąnarius (tarsi "laužo" visą kūną). Ligonį pradeda varginti smarkus sausas kosulys, gali skaudėti ar perštėti už krūtinkaulio. Po dviejų trijų parų prasideda sloga. Praėjus dar kelioms paroms kūno temperatūra ima mažėti, ligonio savijauta pamažu gerėja. Sunkesniais atvejais liga gali užsitęsti iki dviejų savaičių.
Kol ligonis prastai jaučiasi, negalima eiti į darbą. Būtina gulėti lovoje, stengtis atsipalaiduoti, pailsėti. Antraip gali išsivystyti gyvybei pavojingos gripo komplikacijos - plaučių uždegimas, vidurinės ausies, prienosinių ančių, širdies raumens ar galvos smegenų uždegimas. Kasmet nuo gripo komplikacijų šalyje miršta po kelis ligonius.
Gripas ypač pavojingas senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams, taip pat asmenims, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, bronchine astma, lėtinėmis inkstų, kraujodaros ar imuninės sistemos ligomis ir kt.).
Anot profesoriaus A. Laiškonio, Pietų pusrutulyje gripo virusas siautėja vasaros metu (ten būna žiema), o Šiaurės pusrutulį, taigi ir Lietuvą, jis pasiekia vėlų rudenį, pastaraisiais metais - gruodžio gale - sausio pradžioje. Medikai infektologai iš Pasaulinės sveikatos organizacijos informacinių centrų esą jau gavę duomenis, kad šiųmetis gripo virusas yra ganėtinai grėsmingas (Pietų pusrutulyje juo sunkiai sirgo labai daug žmonių, ypač sudėtinga situacija buvo užregistruota Madagaskare). Vadinasi, anot profesoriaus, galima manyti, kad ir Šiaurės pusrutulį greitai pasieksiantis gripo virusas žmonėms sukels kur kas daugiau problemų nei ankstesniais metais. Kita vertus, anot profesoriaus, yra nustatyta, kad gripo virusas siaučia tarsi bangomis: kelerius metus šia liga sergama lengviau, po to - sunkiau. Kaip žinia, pernai ir užpernai mūsų šalyje gripu sirgo ne tiek daug gyventojų, todėl manoma, kad šiemet situacija gali būti sudėtingesnė.
Ar įmanoma gripo išvengti? Anot profesoriaus Alvydo Laiškonio, vienintelis būdas apsisaugoti nuo gripo yra skiepai. Imunitetą gripo virusui organizmas įgyja po skiepijimosi praėjus maždaug trims savaitėms.
Žmonės ir net kai kurie vyresnio amžiaus gydytojai esą be reikalo laikosi senų, dar nuo tarybinių laikų išlikusių nuostatų, neva skiepai - nepatikimi, pavojingi sveikatai. Taip esą buvo anksčiau, kai medicinoje buvo naudojamos tarybinės gripo vakcinos, kuriomis pasiskiepijus neretai kamuodavo pakilusi temperatūra, skausmas injekcijos vietoje, pasireikšdavo kitų vietinių organizmo reakcijų. Šiuo metu, profesoriaus tikinimu, situacija esti visai kitokia: Lietuvos medicinos įstaigos įsigyja tik labai kokybiškų ir efektyvių gripo vakcinų, nesukeliančių jokių nepageidaujamų reiškinių, reakcijų.
Žinoma, nėra šimtaprocentinių garantijų, kad pasiskiepijęs žmogus gripu nesusirgs, tačiau, kaip patikino profesorius, jei toks asmuo ir susirgs, tai ligos eiga bus žymiai lengvesnė.
Gaila, tačiau mūsų šalyje, priešingai nei daugelyje Vakarų Europos šalių, gripo vakcinų kainos Ligonių kasos nekompensuoja. Tai, kad mūsuose labai stokojama dėmesio ir finansų ligų profilaktikai, anot profesoriaus, nėra gerai, nes susirgusiųjų gydymas toms pačioms Ligonių kasoms kainuoja kur kas brangiau.
Kita vertus, anot profesoriaus, skiepytis nuo gripo, nors už vakciną ir reikia mokėti, apsimoka ir todėl, kad susirgus gripu vaistai atsieis irgi brangiai, be to, dėl ligos teks praleisti ne vieną darbo dieną. O jei dar užklups komplikacijos... Profesorius pataria nuo gripo pasiskiepyti vaikams ir vyresnio amžiaus ligotiems žmonėms (kuriems gripas gali sukelti pavojingų komplikacijų), taip pat kontaktuojantiesiems su didesnės rizikos grupei priskiriamais asmenimis bei tiems, kurių veikla didina riziką užsikrėsti gripu ir platinti ligą aplinkiniams (medicinos įstaigų, slaugos namų darbuotojams, žurnalistams, aptarnaujamosios sferos darbuotojams bei jų šeimos nariams ir t. t.).
Susirgus gripu, kaip minėta, jokiu būdu negalima eiti į darbą, o savijautai nors kiek pagerėjus iškart užsiimti kokia nors fizine ar protine veikla. Visą laiką, kol turi temperatūros, ligonis privalo laikytis gulimo režimo, gerti daug šiltos arbatos ir kitokių skysčių, maitintis lengvai virškinamu, vitaminingu maistu, vartoti vitaminą C. Ligonio kambarį reikia dažnai vėdinti, grindis šluostyti drėgnu skuduru, indus, kuriuos naudojo ligonis, perlieti verdančiu vandeniu, virinti ligonio patalynę ir baltinius. Aplinkiniams patariama ant burnos ir nosies užsirišti marlinį tvarstį.
Profesorius A. Laiškonis nepataria susirgus gripu skubėti numušti pakilusią kūno temperatūrą. Mat pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligos sukėlėjus, kurie, kaip minėta, aukštoje temperatūroje greitai žūva. Tad jei karščiuojantis ligonis dažnai vartoja temperatūrą mažinančius vaistus, virusui išlikti lieka daugiau šansų, jis ir toliau nuodija organizmą! Anot profesoriaus, temperatūrą vaistais mažinti patartina tik tuomet, kai ji aukštesnė už 39 laipsnius.
