Vos pradėjusi sveikatos apsaugos ministrės darbą Marija Jakubauskienė žadėjo peržiūrėti prieš tai buvusios Vyriausybės nutarime įtvirtintus kriterijus, kurių neatitinkančios ligoninės būtų privalėjusios užverti kai kuriuos skyrius.
„Tai apima ne tik matematiką, bet logiką ir atsižvelgimą į realią situaciją ir pajėgumus“, – apie numatytą peržiūrėti nutarimą tuo metu sakė ji.
Peržiūrėjo gimdymų skaičių kartelę
Anksčiau priimtame nutarime buvo patvirtinti tam tikri kriterijai, kurie turėjo būti vertinami per dvejus metus skaičiuojant nuo 2023 m. Vis dėlto rajonų ligoninių vadovai itin tam priešinosi ir teigė, kad kriterijai yra paimti „iš oro“.
Vyriausybei pernai metams (iki 2026 m. vidurvasario) atidėjus naujus reikalavimus dėl pacientų skaičiaus akušerijos, chirurgijos, vaikų ligų skyriuose, speciali ekspertų darbo grupė vertino situaciją gydymo įstaigose.
Pagal prieš dvejus metus patvirtintus reikalavimus, PSDF lėšomis numatyta kompensuoti stacionarinės akušerijos paslaugas, kai įstaigoje per metus priimama 600 gimdymų (pagal iki tol galiojusią tvarką – 300).
Kaip naujienų portalui tv3.lt nurodė SAM, šiuo metu anksčiau įvesti reikalavimai peržiūrėti ir palikta galioti dabartinė gimdymų kartelė.
„Praėjusios vadovybės sprendimas buvo nuo 2026 m. liepos 1 d. įgyvendinti reikalavimą, kad ligoninių Akušerijos skyriams būtinas gimdymų skaičius būtų 600 per metus, kad šie galėtų toliau teikti paslaugas. Tačiau dabartinė ministerijos vadovybė grįžo prie ankstesnio reikalavimo, kuris galioja nuo 2014 m., – per metus skyriai turi priimti ne mažiau kaip 300 gimdymų“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Tiesa, sprendimai dėl reikalavimų stacionarinių paslaugų chirurgijos, vaikų ligų skyriams kol kas lieka neperžiūrėti. Kaip nurodė SAM, dėl to dar ketinama apsispręsti.
Šiuo metu numatyta, kad vaikų ligų skyrius turi atitikti vieną iš šių sąlygų:
- bent vienais iš dvejų paskutinių paeiliui einančių metų suteiktų stacionarinių vaikų ligų profilio paslaugų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 1 100;
- jei apskrities teritorijoje nėra tokios sąlygos atitinkančios gydymo įstaigos, bent vienais iš dvejų paskutinių metų paslaugų skaičius iš tos apskrities įstaigų turi būti didžiausias.
Tuo metu teikiant stacionarines chirurgijos paslaugas bent vienais iš dvejų paskutinių metų toje gydymo įstaigoje suteiktų chirurginio profilio (pagal atvejo priskyrimą giminingų diagnozių grupei) gydymo paslaugų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 1 100, kai buvo atlikta operacinėje atliekamų procedūrų grupei priskiriama intervencija, arba stacionarinės chirurgijos paslaugos gydymo įstaigoje turėjo būti suteiktos per 1 valandą.
Lietuva – ne vien 3 miestai
Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas sveikino sprendimą dėl sušvelnintos gimdymų kartelės ir pabrėžė, kad visų Lietuvos gyventojų vien į 3 miestų ligonines neišeina sutalpinti.
„Džiaugiamės tokiu racionaliu ministerijos ir pačios ministrės sprendimu, manome, kad buvo atsižvelgta į regioninių, rajoninių ligoninių situaciją ir galimas grėsmes, kurios būtų kilusios, jei paslaugų prieinamumas nėščioms moterims pablogėtų.
Dabartinė ministerijos vadovybė grįžo prie ankstesnio reikalavimo, kuris galioja nuo 2014 m., – per metus skyriai turi priimti ne mažiau kaip 300 gimdymų.
Juk negalima vadovautis požiūriu, kad viskas Lietuvoje tik trauksis, mažės ir nieko nebeliks. Esame Europos Sąjungos (ES) šalis – su savo perspektyva ir iššūkiais, bet visko negalime koncentruoti 3 Lietuvos miestuose. Vilniečiai turbūt nenorėtų važiuoti gimdyti į Jonavą (juokiasi), bet viskas atrodo normalu, jei jonaviečiai važiuotų į sostinę. Žmonės visur gyvena, augina vaikučius, leidžia juos į darželį ir nori turėti visą komfortą“, – kalbėjo jis.
Įžvelgia resursų švaistymą
Vis tik ne visi buvo linkę teigiamai vertinti naujus sprendimus. Buvęs Seimo narys, gydytojas psichiatras Linas Slušnys svarstė, kad mažesnis gimdymų kartelės išlaikymas – tai resursų švaistymas. „600 gimdymų per metus – tai nėra net dviejų gimdymų per parą. ES šalyse toks gimdymų skaičius per metus yra vienas mažiausių. Beveik visose šalyse yra tik didesni. Kai šiandien trūksta medikų, tai didelės medikų komandos laikymas dėl 300–400 gimdymų, yra resursų švaistymas.
Aišku, galima kompensuoti. Galima kompensuoti ir 5 gimdymus per metus. Problema ta, kad tokiu atveju kai kas ims skaičiuoti gimdymo kainą ir gausime kosminę gimdymo kainą. Taip, gimdymas kainuoja. Valstybei. O žmonės nesumoka tiek mokesčių, kiek kainuoja sveikatos sistemos paslaugos. Kas tada kentės? Medikai. Jiems nebus atlyginimų. O jeigu jų nebus, tai ateityje gimdyti galėsite kitose šalyse, kur bus emigravę mūsų medikai“, – dalinosi jis socialinio tinklo paskyroje.
Akušerijos skyriaus reikia ne vien gimdymams
G. Ramanauskas savo ruožtu ragino paslaugų poreikį įvertinti plačiau.
„Reikia aiškiai pasakyti, kad kalbame ne apie vieną akušeriją kaip tokią, specialybė yra akušerija-ginekologija. Taigi rajoninės ligoninės, turėdamos Akušerijos-ginekologijos skyrius sugeba išlaikyti ne vien akušerinę, bet ir ginekologinę pagalbą visą parą.
Patikėkite, jos moterims tikrai reikia – pasitaiko ir netipiniai kraujavimai, skausmai. Turėdami tokį skyrių užtikriname bendrą paslaugų teikimą moterims. Dabar akcentuojamos dienos stacionaro paslaugos, tai gerai, jei dieną suserga, o jei naktį, jei situacija neaiški, dar moteris ir nėščia, o prieinamumo nėra?“ – svarstė jis.
„Kokia problema, jei teikiame dienos paslaugas?“
Tuo metu kalbėdamas apie dar neaiškų chirurgijos ir vaikų ligų skyrių likimą rajonų ligoninėse, pašnekovas sutiko, kad mažėjant gimstamumui mažėja ir vaikų, kuriems reikia sveikatos paslaugų, skaičius. Vis tik jis nematė prieštaravimų, kodėl ligoninėje užtikrinant dienos chirurgijos paslaugas turėtų būti sudėtinga išlaikyti ir minėtuosius skyrius.
„Čia problema vėlgi nėra vienpusė. Visi kalbame, kad vaikai labai svarbūs, tai – mūsų ateitis, siekiame gerų vaikų sergamumo rodiklių, kas parodo ir šalies medicinos kokybę. Reikia aiškiai kalbėti, kad vaikų paslaugų prieinamumas tikrai bus labai skausmingas. Kaip serga vaikai? Atrodo, dar tik kosti, o, žiūrėk, „išlenda“ plaučių uždegimas ar karščiuoja, lyg nieko tokio, o, pasirodo, meningitas ir ta rizika yra labai didelė, situacija greitai kintanti.
„Turbūt ne vienus metus kalbame, kad tos specialistų poreikių prognozės turėtų būti daromos ilgesniam laikotarpiui ir matymui“, – sakė G. Ramanauskas.
Su ministerija jau ne vieną kartą kalbame, kad įstaigos pereina į tą modernų modelį – dienos stacionaro, dienos chirurgijos paslaugų teikimą. Tačiau kokia problema būtų, jeigu užtikrintume personalą visą parą, priėmimo paslaugų teikimą vaikams, dar šalia teikti ir stacionarines paslaugas?
Jeigu vaikas atvyksta su kažkokia neaiškia patologija, lyg kosti, yra vangesnis, nevalgo, reikia stebėjimo, jis galėtų gauti dienos stacionarų paslaugą. Jei vis dar neaišku, tyrimai gal pablogėjo, perkeliam jį į stacionarą. Ir nieko baisaus čia neatsitinka – nei Lietuva nubiednėja, nei reikia vaiką vežti kažkur į kitą ligoninę ir po to grąžinti nieko rimto nenustačius“, – kalbėjo ligoninių asociacijos vadovas.
Kur užtikrinamos paslaugos, atsiranda ir pacientų
Paklaustas, ar nebūtų problemiški prisitraukti reikiamus vaikų specialistus, G. Ramanauskas pabrėžė, kad tam reikia ilgalaikių sprendimų. „Turbūt ne vienus metus kalbame, kad tos specialistų poreikių prognozės turėtų būti daromos ilgesniam laikotarpiui ir matymui. Sprendimas viską koncentruoti, mano nuomone, nėra teisingas.
Matome, kad tos įstaigos, kurios išlaikė savo paslaugų spektrą, paslaugas, čia yra ir vietos savivaldos, ligoninių vadovų, jų matymo indėlis. Jeigu mato, kad gali išlaikyti tą grupę paslaugų, kurios vėlgi nėra tokios griežtai segmentuotos, viena su kita susijusios.
Juk tam pačiam vaikui gali būti reikalinga ir chirurgo, ir traumatologo, ir vaikų ligų gydytojo konsultacija. Tai turint visą kompleksą paslaugų galima suteikti visavertę pagalbą. Tuomet žmonės ir eina į tą įstaigą, yra pakankamas pacientų srautas, ir patys specialistai, ypač jauni, mato kitas perspektyvas“, – tvirtino Jonavos ligoninės direktorius.
Jo manymu, per daug koncentruojant paslaugas kiek nueinama ne ta kryptimi, taip nekuriant ir patrauklių sąlygų gyventojams regione.
„Mano nuomone, universitetinėse ligoninėse turėtų būti telkiamos tos paslaugos, kurios jau reikalauja specializuoto gydymo – onkologija, kardiochirurgija, neurochirurgija, „aukštoji“ mokslinė veika, „aukštoji“ chirurgija. Bet tokios paprastos, elementarios paslaugos turėtų būti prieinamos rajonuose, tada ir galimybės, ir specialistai būtų“, – apibendrino G. Ramanauskas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
