Į girtavimą inikusių sutuoktinių gyvenimas baigėsi tragiškai – neblaivi žmona nudūrė savo vyrą, o netrukus nusižudė pati.
Bronė (62 m.) ir Jonas (63 m.) Viliūnai didžiąją dalį savo gyvenimo sąžiningai dirbo. Jonas vairavo traktorių, gerai išmanė ūkio darbus, o Bronė darbavosi anuomet Kaune garsiame „Jūratės“ restorane ir buvo žinoma kaip puiki virėja.
Bet metams bėgant dvi dukras užauginę sutuoktiniai ėmė vis dažniau išgėrinėti. Sulaukę pensijos Viliūnai nusprendė iš Kauno kraustytis į Jonavos rajoną – pardavę savo butą apsigyveno pas Kulvos seniūnijoje nemažą ūkį turinčius kauniečius. Sutuoktinius priglaudę ūkininkai dar tikėjosi, jog šiedu padės prie žemės darbų, bet greitai suprato, jog už pastogę darbu atsilyginti Viliūnai nė neketina. Vos gavę pensijas, vyras su žmona skubėdavo iki artimiausio „taško“, o į ūkį parlinguodavo jau įkaušę ir nešini buteliu degtinės.
„Paskutinius metus, kai pas mus gyveno – niekada neišsiblaivydavo. Naktimis gerdavo, dieną miegodavo“, – Viliūnų gyvenimo peripetijas prisiminė juos priglaudusi ūkininkė. Ji ne kartą bandė kalbėtis su Brone ir Jonu, bet girtavimas abiem jau buvo tapęs gyvenimo būdu, tad į pamokymus ir raginimus nebegerti jiedu tik numodavo ranka. Tiesa, retkarčiais prablaivėję, nedideliame žemės plotelyje sėdavo daržovių, bet derliaus dažniausiai nenuimdavo, mat vėl būdavo parūpęs butelis.
J. Viliūnas gaudavo ne tik pensiją, bet ir invalidumo pašalpą, tad nevengdavo net restorane apsilankyti ir, kaip pats retkarčiais pasigirdavo, „kultūringai pasėdėti“. Po tokių pasisėdėjimų sutuoktiniai neretai vaidydavosi. Ūkininkai girdėdavo, kaip girti Viliūnai kieme riedavosi ir vis gąsdindavo vienas kitą nudursiantys.
„Būtų buvę puikūs žmonės, bet alkoholis juos pražudė. Matydami, kad jie geria vis daugiau, su vyru turėjome paprašyti jų išsikraustyti. Kadangi ūkyje gyvendavome tik vasaros metu, baiminomės, kad palikti dviese ir išgėrę Viliūnai gali netyčiom ir namus užkurti“, – prisimena ūkininkė.
Paprašyti išsikraustyti sutuoktiniai Viliūnai nesispyriojo – susirinko daiktus ir persikėlė pas kitą Kulvos seniūnijos ūkininką, kuris suteikė pastogę.
Dėl ko trečiadienio rytą kilo lemtingasis kivirčas – dar neaišku. Spėjama, jog neblaivūs sutuoktiniai susikibo paprasčiausiai dėl to, kad baigėsi svaigalai. Įniršusi žmona čiupo peilį ir ėmė badyti vyrą... Šis paplūdęs kraujais susmuko ant žemės.
Atsitokėjusi B. Viliūnienė puolė skambinti policijai. Budėtojas pakėlęs ragelį teišgirdo, kad Šmatų kaime, viename iš nuosavo namo kambarių, guli smarkiai sužalotas jos vyras. Policininkai paskambino medikams ir nedelsdami nuvyko į įvykio vietą.
Susijaudinusi B. Viliūnienė nesugebėjo paaiškinti tragedijos aplinkybių – buvo akivaizdžiai neblaivi (kaip nustatyta, vidutinio girtumo). Na o J. Viliūnui medikai padėti niekuo nebegalėjo – teliko konstatuoti jo mirtį.
„Atgabenus moterį į komisariatą, nelabai buvo įmanoma susišnekėti, tad pirmiausiai nutarta uždaryti ją į laikinojo sulaikymo kamerą, o kai prablaivės – apklausti. Deja, to padaryti nebespėta“, – konstatavo Jonavos rajono policijos pareigūnai. Tos pačios dienos popietę kameroje pririšusi batraištį prie durų langelio grotų, B. Vilūnienė pasikorė ir visas šeimos tragedijos aplinkybes nusinešė į kapus.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
