„Pacituosiu savo gero draugo žodžius: „Meilė nėra valiuta, už kurią nusipirksime kito žmogaus jausmus sau. Meilė kitam žmogui yra tada, kada mylėdamas jį gali paleisti skristi į dangaus platybes. Todėl, kad jei kažką tikrai myli, tai suteiksi laisvę. Išmokime mylėti ne tik tuos, kurie mums patinka. Išmokime mylėti ir tuos, kurie mums nepatinka, nes meilė nėra sandėris: „tu man – aš tau“. Pamilkime blogą orą, varginantį darbą, nes tik taip juos galėsime pakeisti savo mąstysenoje ir tapti laimingesniais“, - linki žinoma dainininkė.
„Ir žinote, Kalėdų džiaugsmo nejaučiau jau ilgai... Ir vakar viskas pasikeitė. Užsidegiau žvakę ir tyliai pasimeldžiau už tuos, kuriuos myliu, palinkėjau gero tiems, kurie nemyli manęs, pasakiau ačiū visiems, kurie buvo ir yra šalia bet kaip – mylėdami ar skaudindami. Visų išgyvenimų, sutiktų žmonių ir, žinoma, savo pačios dėka šiandien esu čia.
Apsidairau: groja „Santa Baby“, prie židinio ilsisi Luna, mama verda arbatą, mes su Justinu puošiame medį ir dainuojame linguodami į taktą, skambina tėtis, klausdamas kada jau pas baba atvažiuosime, brolis, kuris negali šiais metais būti su mumis, sako „myliu“. Sėdu į automobilį ir apvažiuoju keturis „taškus“. Ir vėl tyliai dėkoju už man skirtą neramybę - kaip gera turėti ką aplankyti, ko pasiilgti, kas laukia...
Ir kaip mano mylimas rašytojas Saulius Šaltenis, kuriam vakar suėjo 70 metų, sako: „ Į mylimą žmogų reikia žiūrėti atviromis akimis“. Vakar žiūrėjau į visus ir tyliai kartojau, kaip myliu. Iš tikrųjų, gi viskas prasideda mumyse. Atverkime širdis, džiaukimės akimirka, girdėkime muziką širdimi. Labai norėčiau jus visus apkabinti ir palinkėti, kad viskas būtų tiesiog gerai. Kaip mėgstu kartoti – linkiu paprastos, kasdienės, žmogiškos laimės. Apsidairykite – ji tikrai šalia“, - linkėjo Justė Arlauskaitė-Jazzu.
