Moteriai, 2012-ųjų vasarį apipiltai spiritu ir padegtai pavydžios Natalie Dimitrovska, įtarinėjusios, jog Dana ir jos vyras ją apgaudinėja, iš viso buvo atlikta daugiau nei 200 operacijų.
Tą lemtiną vakarą į nukentėjusiosios duris pasibeldė Natalie ir jos bendrininkas Danielis Stone‘as. Pavydi moteris norėjo sužinoti, kur yra jos vyras, tad pamanė, jog jis šiuo metu laiką leidžia su Dana. Tada Natalie į ranka paėmė spirito buteliuką, nusuko kamštelį ir apipylė moterį.
„Plačiais rankos mostais ji apipylė mane pavojingais chemikalais. Spirito pateko ant mano veido, rankų, krūtinės. Nukentėjo visa virš juosmens esanti kūno dalis“, - knygoje „Worth Fighting For“ rašė Dana. „Natalie uždegė mano ranką. Neilgai trukus liepsnose paskendo mano pečiai, apnuogintas pilvas. Tik krūtinę apsaugojo maži marškinėliai. Vėliau liepsnos pasiekė ir mano galvą. Plaukai užsiliepsnojo per kelias sekundes, o bandant pavojingus chemikalus nuo veido nuvalyti rankomis, buvo per vėlu, nes jas jau buvo apėmusios liepsnos.“
Dana pridūrė, kad, norėdama užgesinti liepsnas, ji gulėsi ant žemės ir pradėjo voliotis, tačiau taip padarius liepsnos tik dar labiau išplito.
„Nežinau kaip apibūdinti tuo metu juntamą skausmą. Pro savo riksmus girdėjau, kaip Natalie ir jos pagalbininkas pabėgo. Kol aš degiau, jie garsiai juokėsi. Atsistojus liepsnos tik padidėjo, o jusdama neapsakomą skausmą vis dar sugebėjau galvoti, ką daryti toliau. Supanikavau ir priėjusi prie kriauklės liepsnas užgesinti bandžiau užsipilant didžiulį kiekį vandens“, - pasakojo Dana.
Moteris ir toliau iš visų jėgų šaukėsi pagalbos, o kitame kambaryje esantis mylimas šuo Killer, negalėdamas niekuo padėti, tik inkštė iš siaubo.
„Žinojau, kad privalau susirasti pagalbą, nes kitaip mirsiu. Apgraibomis eidama pro duris, jutau nuo pirštų galų krentančią odą. Kažkaip sugebėjau atidaryti duris ir pasiekti kito pastato koridorių bei visur spardydama šauktis pagalbos. Laikas bėgo, bet manęs niekas negirdėjo“, - rašė Dana. „Net užgesus liepsnoms, chemikalai ir toliau degino mano odą. Rėkiau, kiek galėjau, kol galiausiai kažkas atsiliepė. Tas vyras netgi nebuvo mano kaimynas. Pasirodo, jis sportavo mūsų butų komplekse esančioje sporto salėje, o išgirdęs riksmus jis pasileido bėgti link manęs. Jam atėjus, liepsnos jau buvo užgesusios. Gulėjau ant grindų ir merdėjau. Atmerkusi akis pamačiau šalia manęs pritūpusį vyrą.“
Už gyvybės išgelbėjimą Dana dėkoja kitame pastate gyvenusiam Denisui Ericsonui. Su moterimi jis liko kol atvyko greitoji pagalba. Ligoninėje ji net dvi dienas praleido komos būsenoje.
„Iš mirties išsivadavau pamažu. Miegodama sapnavau košmarus ir fantastinius sapnus, mačiau prisiminimų nuotrupas. Sapnai buvo ryškūs arba vos gyvi, o kai kuriuose jų mačiau ir savo seserį Svetlaną. Kartais ją primindavo kokie nors vaizdiniai, užklupę jausmai, kartais girdėdavau jos balsą, atliekantį vieną ar kitą dainos fragmentą. Pasirodo, man būnant komoje, ji ateidavo pas mane ir atsisėdusi šalia dainuodavo populiarias, vaikystės, televizijos filmų ar animacinių serialų melodijas bei dainas. Ji taip pat dainavo Whitney Huston dainą „Step by Step“. Tai buvo mūsų mylimiausia daina, kartu ją atlikdavome ir man pabudus iš komos. Iš pradžių ir aš pradėjau lėtai ir labai tyliai tarti žodžius, vėliau ir sesers vardą, kurio skambesį sugadino gerklėse dėl liepsnų ir dūmų pažeidimų įstatyti vamzdeliai“, - sakė ji.
Dana tęsė ir pasakojo, kad jos sesuo, išgirdusi pirmus savo vardo skiemenis, staigiai atsisėdo ir paėmė jos ranką.
„Užsičiaupk, Svet. Tu nemoki dainuoti“, - sušnibždėjo Dana ir knygoje aprašė tai, kas nutiko po to. „Svetlana pravirko. Tai buvo laimės ašaros. Ji suprato, kad po tais nudegimais yra vis dar ta pati pasiutusi Dana.“
Tada dainuotos Whitney Huston dainos žodžiai, pasirodo, yra moto, kurio viso gijimo metu laikėsi Dana, diena iš dienos stengdamasi sugrįžti į gyvenimą.
Moters užpuolikė Natalie Dimitrovska net 17 metų praleis kalėjime, tačiau tai neištrins to, ką teko patirti Danai. Dėl du trečdalius kūno pažeidusių trečio laipsnio nudegimų, Dana net 2,5 metų turėjo nešioti specialią jos gijimą spartinančią kompresinę veido kaukę, iškęsti nesuskaičiuojamą kiekį medicininių procedūrų ir operacijų. Iš viso ligoninėje moteris praleido 1,5 metų ir net 3 kartus kentė dekoltė srities odos persodinimo operaciją.
Šios moters gyvenimą Australijoje sekė šimtai tūkstančių žmonių, tad ir veidą iš po kompresinės kaukės pirmą kartą ji parodė populiarioje televizijos laidoje „Sunday Night“.
„Niekas netikėjo, kad įmanoma taip išgyti“, - portalui „Daily Mail Australia“ sakė ji.
Anksčiau moteris save apibūdindavo kaip šių laikų Frankenšteinę ir pridurdavo, kad yra vaikščiojanti reklama, demonstruojanti, ką gali moderni medicina.
„Jaučiuosi taip, lyg Olimpinėse žaidynėse laimėjau aukso medalį. Prireikė daug laiko, kad atsidurčiau čia. Ši kelionė truko 5,5 metų. Ironiška, kad iš komos pabudau būtent išgirdusi tą Whitney Huston dainą, nes mano gijimas vyko pamažu, žingsnelis po žingsnelio“, - sakė Dana.
