Nesutinku su komentaru, kad tėvai vaikų nemyli, kurie nesineria iš kalio, tiesiog gal jiems patiems nelengva todėl pasineria į alkoholizmą ir tiesiog užgrūda kažkur gilyn savo jausmus ir atsakomybės jausmą.
Aš savo vaiko tai jau tikrai neatiduočiau, vis tiek raščiau būdą kaip jį išmaitinti. Bet gal kai kurie nėra tokie rįštingi ir kovingi. Ašku, teisinti tokių tėvų tikrai nesiruošiu, bet jų smerkti ir gi neskubu.

Psichologas, kuris sako, kad nėra sutikęs tėvų, kurie nemyli savo vaikų - yra labai dar jaunas arba "labai atitrūkęs nuo žemės". Tegu nors savaitę pabendrauja su socialinėmis darbuotojomis, lankančiomis rizikos grupės šeimas ir jei nemes savo profesijos visai, tai jam pasirodys, kad jis visiškai nepasirengęs psichologas ir pradės mokytis iš naujo... Nereikia būti diplomuotu psichologu, kad suvoktum, jog nėra jokios meilės ir net supratimo, kas yra meilė vaikui, kai kuriose net daugiavaikėse šeimose... Bet vaikų jie neatiduoda tik todėl, kad supranta, jog juos atiduodami jie atiduos ir valstybės paramą, kuri jiems reikalinga... Kada ta parama sumažėja ir jiems "nebeapsimoka", tada jie ir pasiūlo pasiimti vaikus kažkam kitam... Nes jei iš tikrųjų myli, tai "iš kailio neriasi", kad tas vaikas neliktų alkanas. Iš meilės randa neįtikėčiausių būdų pramisti su vaiku, o jei meilės nėra, tada ir nesistengiama, nuleidžiamos rankos ir pasakoma "nebepajėgiu išlaikyti".. Aišku, atskiras atvejis - tėvų liga, dėl kurios jie nebeturi jėgų išlaikyti ir puola į neviltį.

stai prie ko privede laukinis kapitalizmas...

Vargsai vaikai