Ar tik nebuvo

Mes elgiamės,lyg gyventume Žemėje amžinai.Amžinybė įdėta į mūsų širdis.Mūsų kūnai sensta,o mūsų vidinis žmogus ne.Kiekvienas paliekam pėdsakus-vienų tiesūs,ryškiai įspausti,kiti vos matomi,kiti gilūs nuo naštų,dar kiti vingiuoti,eita ratais,kiti ištrypti vienoje vietoje,matosi vienos pėdos ir lazdelės galo pėdsakai...Kelio pradžia motinos įsčiose.Kur mes einam ?Einam į amžinybę .Ką pasiimsim su savim ?Tikėjimo,vilties nereiks,nes Dievą matysim tokį,koks Jis yra.Meilę ?Dievui,žmogui,tėvynei !

Tai kas gi per mirties paslaptis?
Jūs savo nesakymu tik verčiau žmones abejoti.
Mirsim visi kas anksčiau,kas vėliau
ILSĖKIM RAMYBĖJ