Melas!!!pries penkis metus niekas neleido pasilikti reanimacijos palatoje, liepe eiti uz duru... o mazam kleckiukui taigi reikia tevu silumos, artumo... pasibaisejau, sitokia tvarka... ir kaip drista teigti kad tevam leidziama buti kartu... melas, issisukinejimas... reikia viesinti tokius dalykus!!!

Klaipedos vaiku ligonine pati baisiausia gydymo istaiga, kurioje teko guleti su vaiku. Ten su onkologiniu vaiku buvome isprasyti is priemimo skyriaus nors siuntima turejome ir su skyriumi buvo jau kalbeta jog gulsimes ir siaip, jei kalbant nuo pradziu ten nesugebejo vaikui galvos nuotraukos padaryti,kai vaikui nuolatos tesesi traululiai,o is manes buvo saipomasi, ale man vaidenasi,kol nesutikau giminaites dirbancios sioj istaigoj,tol ir vaikui galvos smegenu auglio nesugebejo nustatyti. Patys baisiausi prisiminimai ir skaudus randai is sios istaigos!!!

Aciu uz komentarus " blaiviai" mastancioms mamoms, nes kita dalis kazkaip isivaizduoja, kad vaikus uzaugins niekada neverkiancius. Vaiko verksmas yra naturali reakcija i baime, pykti, nora ir t.t. Juk suauge irgi turi emocijas, tik esame ismoke jas valdyti arba nereiksti garsiai. Kitas momentas - ar komentuojancios bent isivaizduoja koks sunkus, sudetingas ir pilnas streso reanimacijos personalo darbas. Mielos mamos , patapote egoistemis - mano vaikas, mano poilsis, mano reikalai. Jus stresuojate tam tikru asmeniniu atveju ir isivaizduojate, kad personalas turi giliai giliai labai zmogiskai isijausti i jusu situacija, suprasti jusu auklejimo ir bendravimo subtilybes ir pan. Ju funkcija ne ta. Jie gelbsti sveikata ir gyvybe CIA IR DABAR. Indenai turi toki posaki " vertink tada, kai busi vaiksciojes su mano mokasinais" . ... Tvarkykites su vaikais taip, kad jie nesirgtu, kad jiems nieko neatsitiktu, o jei taip susitvarkyti nepavyko - gerbkite kiu darba ir neivedinekite svetimoje teritorijoje taisykliu. "Issikrapstykite savo rastus"....

Mumsteki praleisti naktį renimacijoje sunui buvo 10 mėn. Kai statė kateterį supuolė keturios sesutės ir laikė vaika, o man liepė išeiti lauk. Sūnus mano neimdavo tutuko iš buteliuko gert nemokėjo gerdavo tik mamos pienuka. Ir nakčiai atėjus man liepė išeiti. Sakiau aš niekur neisiu mes iš kito miesto. Nakti kai prabus jo niekas nenuramins net tėčiui nepavyksta. Man dave lova kitame skyriuje ir sakė pakvies kai prabus. Kai mane pakviete žinoma vaiko jiems nepavyko nuraminti ir sakė davė kažkokiu linksminamuju. Tai jis man trečia nakties mėtė ūaisliukus savo lovytėje ir duko.

Susiduriau ir aš su tokia situacija, kai mano sūnus pateko i reanimacijos skyrių Klaipėdoje. Tikrai nėra leidžiama tėvams likti kartu su vaiku. Buvo pasakyta, kad galiu gryžti ryte, kai gryžau ryte, buvo liepta laukti už durų 1,5 val kol įleido į skyrių. Mano vaikui buvo 3 metukai, jis buvo persigandęs, nes ne mama šalia buvo, o nepažystama teta.

Teko patirti tą siaubą. Širdį taip skaudėjo, kas vaikas serga, o dar šalia negali būti. Pati maitinau vaiką ir vaikas valgydavo tik gulimoje padėtyje. Tai neleido net į lovą atsigulti pamaitinti vaiko, nes yra skirta tik kėdutė šalia.

Tikras melas,meluoja ir dar taip šlykščiai. Gulejom šių metų vasario mėnesi,tai lygiai taip pat ne tik mes bet ir kiti tėvai iš ten buvo išprašyti ir liepė atvykti tik ryte,vaikus paliktus 3menesiuku. Aš pakraupusi buvau. Kur žmogiškumas? Kūdikiui labiausiai reikia mamos. Buvimas šalia irgi gydo. Betvarkė kažkokia ir personalas tikrai nera malonus.

Mano vaikiuka 3 savaiciu pagulde i reanimacija nes skyriuje nebebuvo vietos, ir mane taip pat is ten isprase, ir kai kateteri state taip pat liepe iseiti, klykino, cypino, vos su visom durim i reanimacija neiejau, paklausus ar galiu pamatyti savo vaika pasake laukite ir taip laukiau 15 minuciu, kai jau mane ileido mano vaikutis jau miegojo, ir kai norejau pasilikti nakciai pasake kad negalima ir turime vaziuoti namo... Po to karto stengiames nebeatsidurti ligonineje, nes mano maziukas paniskai bijo daktaru...

Tikrai tėvai išprasomi, neleidžiama budėti prie lovos, kaip rašo. Įsivaizduojant, tėvams neina susitaikyti su mintimi, kad tavo vaikas reanimacijoj paguldytas, dar neleidžia prie jo pasilikti. Liepia palikti misinukus ir pan. ir važiuoti ilsetis. Jūs paklauskit ILSĖTIS!!! Ilsetis, kai vaikas pajungtas ant aparatų!!! Kaip? Kai paasakiau, kad sedediu už durų, taip pat neleido. Taip, kad tvarka tokia taikoma ir nereikia neigti.suprantama, kad reanimacijoje sunkus darbas, bet truputį ir žmogiškumo reikėtų..

Prasideda ir vėl nepasitenkinimo banga. Problema yra ne dėl to kas galima o kas ne ligoninėje. Ligoninė ne valgykla ir tuo labiau ne (viešbutis). Reanimacijos skyrius yra ta vieta kur ligoniai yra sunkios būklės ir ilgas tėvų buvimas šalia slaugomo ligonio, varginimas ir jo pačio ir dirbančio personalo. Nesuprantama tėvų reakcija į išprasymą lauk. Nesvarbu ar tai vaikai ar tai suaugę žmonės, visiems reikia gydymo ir priežiūros būten ne tėvų artimųjų o dirbančiųjų specialistų. Mes suaugę žmonės esam savanaudžiai, nes galvojame tik apie save, kad man blogai nes šalia vaiko negalime būti, nes jis verkia ir jam skauda, ir t.t. Atsidūrus reanimacijos skyriuje, jau nebegalima galvoti kad skauda blogai ar dar kažkas, tiesiog reikia suprasti kad atvežiau vaiką ten kur patys pasirenkame vežti ir turime leisti dirbti tiems kam juos patys ir atvežame. Pati ne kartą buvau šiame skyriūje ir pati savo noru išeinu, nes mano buvimas ne tik kad traumuoja mano vaiką dėl to jog jis mato kad aš stresuoju, tada jis stresuoja ir galiausiai tie kurie dirba negali atlikti savo darbo. Stebiuosi kaip pati Gerb, Vyr . Gydytoja Ponia Bobianskienė atlaidžiai žiūri į šį skyrių. Eina kas nori, sėdi kiek nori daro ką nori ir pan. Asmeniškai aš su savo vaiku kuris guli šiame skyriuje, esu prieš kad būtų leidžiami tėvai ar kiti lankytojai, nes kiekvienas ateidamas atsineša krūva (virusų) ir pan. Atvykau gydytis o prie vaiko galima sėdėti ir namie. Sutinku jog tokiose situacijose yra baisu, tačiau ligoninė tam ir yra kad patys vežame gydyti nes faktas kad buvimas šalia vaiko nepadėjo kai buvote namie. Dabar visi tėvai pyksta ant ligoninių dėl maisto, gydymo ir t.t. tik blaiviu ir žmogišku protu bei nesavanaudišku protu pagalvokit apie tai kad tuoj nebeliks nei slaugytojų, nei gydytojų.... vat tada teks sėdėti ir žiūrėti bei savo buvimu gydyti savo atžalas. O taip ir bus, dėl to kad esant ligoninėje matau kaip tėvai elgiasi su ten dirbančiais darbuotojais. Visada kiekvienas turi pasirinkmą vykti ir gydymo prašyti į kitas įstaigas, bet kodėl vis atsiduriate ten kur''taip blogai''? Situacijų daug, tačiau kas liečia reanimacijos skyrių ir būtent Klaipėdos vaikų ligoninę, tik didžiausia Pagarba ten dirbandiems darbuotojams ir didžiausiais Ačiū už Jų darbą, kantrybę. Lauksiu, kad ir prie ligoninės durų, svabiausia kad tik jų sunkus darbas padėtų mano ir Visų žmonių vaikams. Todėl būkime pagarbūs vieni kitiems ir supraskime galų gale kad jei kiekvieno iš mūsų buvimas šalia vaikų padėtų ir gelbėtų, nereikėtų ligoninių. Todėl nuoširdžiai norėtųsi papraštyti mačios įstaigos Vyr.Gydytojos gerbkite pas Jus dirbančius darbuotojus, nes būtent jų dėka ligoninė laikosi ir gyvuoja, nes kiek teko matyti ten dirbaniesi yra engiami ir viškai nevertinami. Kiekvienas žinome savo teises, bet būkime mieli prisiminkime ir žmogiškumą, nes viskas ir visame kame prasideda kiekvienam nuo savęs. P.S mama kuri skundžasi jog ji buvo išvaryta ir vaikui buvo suleista relaniumo kiek pamenu taip jis sakė ir tadien kai buvome męs, jei ne mano vaikas kuris buvo šalia aš jus ne tik būčiau išvriusi iš skyriaus, bet ir išmetusi iš pačios ligoninės. Nes bvuote šalia ir dabar viešoje erdvėje skleidžate melagingus parodymus. Nežinoma ką Jūs norite įrodyti bet melas ir toks poelgis kokį mačiau ligoninėje, jūms tikrai su laiku atsisuks prieš jus pačią, nes ne veltui sakoma ''lada visgi turi du galus''. Kiekvienam iš tėvelių noriu palinkėti užauginkite sveikus vaikus, ir būkite žmonėmis ten kur kreipėtes pagalbos. Ačiū visiems medikams ir didelis atsiprašau už kartais ir neapgalvotą pyktį tuo momentu kai esame stresinėse situacijose. O tokių įstaigų kaip ligoninės, vadovai turi ir privalo sudaryti taisykles, kurios būtų paremtos ligonių naudai o ne tėvų principams, norams ir įgeidžiams. Ačiū, Bukite sveiki.