Praėjusiame numeryje rašėme, kaip formavosi Šmikiniai – Panevėžyje ir jo apskrityje siautėjusi nusikaltėlių grupuotė. Šiandien papasakosime, kaip Šmikiniai išplaukė į tarptautinius vandenis ir kokiais būdais sukaupė milijonus.
Teisiamieji – giminaičiai
Šmikinių gaujos organizatoriumi laikytas Panevėžio rajono Pažagienių kaimo gyventojas R. Čiapas buvo nuteistas kalėti 10 metų. Jis buvo pripažintas kaltu beveik dėl 50 nusikalstamų epizodų. Jo broliui Kęstučiui, nuteistam už reketą ir savavaldžiavimą, buvo paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
Šmikinių grupuotėje būta ir daugiau artimų giminaičių. Štai Tomas Adomonis (g. 1981 m.) buvo nuteistas kalėti 8 su puse metų, o jo brolis Raimondas (g. 1980 m.) – 3 su puse metų. Tokia pati bausmė paskirta ir Martynui Stankui (g. 1979 m.). Kalėti 5 su puse metų buvo nuteistas Aleksandras Kareckas (g. 1964 m.), o Darius Žukauskas (g. 1974 m.) – 4 metams. Nubausti buvo ir broliai Peldžiai: Josvydas (g. 1974 m.) gavo 3 su puse metų, o Jomantas (g. 1971 m.) – 2 su puse metų laisvės atėmimo.
Po 3–4 metus laisvės atėmimo gavo ir daugiau Šmikinių: Darius Andrašiūnas (gim. 1970 m.), Vaidas Tautvaišis (gim. 1969 m.), Audrius Jokūbaitis (gim. 1974 m.), broliai Saulius (g. 1965 m.), Vytautas (g. 1956 m.) ir Vincas (g. 1960) Karsabutai. Tiesa, iš trijų brolių, laukusių nuosprendžio laisvėje, tik Saulius buvo nuteistas kalėti, o kitiems dviem broliams bausmės buvo atidėtos. Tik lygtines bausmes gavo ir 6 kiti tos gaujos nariai, o dar 6 buvo išteisinti pritrūkus įrodymų.
Metėsi į užsienį
Kad ir smarkiai sutriuškinta, Šmikinių gauja vis dėlto išsilaižė. Jos nariai ėmė kurti savo bendroves, darbintis į įvairias įmones, taip bandydami legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą ir sukurti solidžių verslininkų įvaizdį. Vis dėlto Šmikiniai savo juodosios veiklos anaiptol nenutraukė, o nukreipė savo žvilgsnius į dar „neartus dirvonus“ – užsienį.
Kaip vėliau teisėsaugininkai išsiaiškino, tuo metu Šmikiniai nuleido savo „desantus“ į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Prancūziją ir kitas valstybes. Ten patys gaujos nariai ir tam pasamdyti vagys iš prabangių automobilių vogdavo vaizdo, garso ir navigacijos techniką. Dalį vogtų daiktų per internetinės prekybos sistemą „eBay“ parduodavo Prancūzijos, Graikijos, Vokietijos gyventojams ir net įmonėms.
Kita dalis vogtos technikos buvo atgabenama į Lietuvą. Čia aparatūra buvo perprogramuojama, originalios jos etiketės pakeičiamos suklastotomis, kad nebūtų galima nustatyti, jog aparatūra vogta. Tam reikalui Šmikiniai netgi turėjo įsirengę technikos remonto dirbtuves. Įdomiausia, jog perprogramuota aparatūra paštu būdavo siunčiama į Kiniją ir Taivaną. O ten ją mielai pirkdavo pasiturintys tenykščiai žmonės, nenorintys vietoje gaminamų klastočių.
Gauja kaip įmanydama slėpė savo veiklą ir mėtė pėdas: jos nariai konspiracijos tikslais dažnai keisdavo mobiliuosius telefonus ir SIM korteles, naudojo klausymosi aparatūros blokavimo įrangą, vieni su kitais bendraudavo tik jiems vieniems suprantamomis frazėmis.
Visų atsargumo priemonių buvo imtasi ir tam, kad teisėsauga neišsiaiškintų nelegalių pinigų judėjimo srautų. Pinigus už vogtą techniką pervesdavo į pasamdytų ar pažįstamų asmenų atidarytas sąskaitas, lėšoms išgryninti naudojosi įvairių fizinių asmenų vardais. Šmikiniai stengėsi neturėti savo vardu jokio turto – nors daugelis gyveno prabangiuose namuose, visa tai buvo įforminta artimų giminaičių vardu.
Dar vienas smūgis
2001-aisiais Šmikiniams vėl buvo primygtos uodegos. Tų metų spalį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio valdyba kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą ir 7 Šmikinių gaujos nariams buvo pareikšti įtariamai iš nelegalios prekybos gavus daugiau kaip 6 mln. litų pajamų. Todėl buvo apribotos nuosavybės teisės į 3 namus, 5 automobilius, 6 žemės sklypus ir į lėšas, esančias įvairių Lietuvos bankų 102 sąskaitose. Trys įtariamieji buvo suimti, kitiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
FNTT tyrėjai, atlikę Šmikinių namuose ir jiems priklausančiose patalpose kratas, aptiko 700 vienetų brangios, aukštos klasės automobiliuose įrengiamos garso, vaizdo ir navigacinės technikos, kurios vertė juodojoje rinkoje galėjo siekti daugiau kaip 500 000 litų. Be to, buvo rasta ir paimta 30 mobiliųjų telefonų ir beveik 100 SIM kortelių, klausymosi aparatūrą blokuojanti įranga, 8 kompiuteriai, daugybė įvairiomis pavardėmis išduotų bankinių kortelių, svetimų ir suklastotų asmens tapatybės kortelių. Per kratas buvo aptiktas ir pistoletas ČZ su šoviniais, kuris, patikrinus duomenų bazėje, pasirodė besąs vogtas.
Tuometinis FNTT vadas Vitalijus Gailius žurnalistams tvirtino, jog įtariamuosius ne tik pavyks nubausti, bet ir bus konfiskuotas jų neteisėtai įgytas turtas.
Išskyrė bylas
Kad būtų lengviau narplioti Šmikinių nusikaltimus ir greičiau vyktų teisminiai nagrinėjimai, Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai kartu su FNTT pareigūnais tiriamų Šmikinių gaujos nusikalstamų veikų baudžiamąją bylą išskyrė į keletą atskirų.
Teismuose jau išnagrinėtos dviejų šešėlinių milijonierių, susikrovusių turtus iš prekybos vogta aparatūra, bylos. Trečioji byla tebenagrinėjama.
Už milžinišką pelną, kurį gavo neteisėtai, pernai rudenį buvo nuteistas Pasvalio rajono gyventojas Raimondas Milčius (40 m.). Už sukčiavimą ir vertimąsi neteisėta ūkine veikla (jis net nebuvo įregistravęs jokios įmonės) R. Milčiui teks pakloti 59 129 litų baudą, iš jo turi būti konfiskuotas daugiau kaip 1 mln. litų vertės turtas. Nustatyta, kad R. Milčius iš nelegalios prekybos automobilių technika ir detalėmis gavo beveik 1,5 mln. litų pajamų ir nesumokėjo 131 207 litų pajamų mokesčio.
Turtai „iš šešėlio“
Teismo nuosprendį šių metų sausio viduryje išgirdo dar vienas su Šmikiniais siejamas Panevėžio rajono gyventojas – bendrovės „Autodus“ direktorius Žydrūnas Adiklis (33 m.). Pasak tyrėjų, iš nelegalios prekybos automobilių detalėmis ir aparatūra jis legalizavo beveik 1,5 mln. litų ir nesumokėjo daugiau kaip 200 000 litų mokesčių.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Ž. Adiklis, vertęsis tarptautine prekyba ir prekiavęs naudota automobiline technika, į savo atsiskaitomąsias sąskaitas keliuose bankuose nuolat gaudavo piniginius pervedimus iš užsienio už parduotas prekes. Apie tai, kad parduoda naudotas „Audi“, „Mercedes-Benz“, BMW, „Volkswagen“ ir kitų markių automobilių detales ir aparatūrą, Ž. Adiklis skelbdavo įvairiuose tinklapiuose ir per internetinę sistemą „eBay“.
Valstybės kaltintoja Panevėžio apygardos prokurorė Jolita Pocienė pasiūlė Ž. Adiklį nubausti metais laisvės atėmimo, paskirti 58 500 litų baudą ir iš jo priteisti į valstybės biudžetą 1 471 066 litus neteisėtų pajamų, gautų iš nusikalstamos veiklos.
Tačiau teismas Ž. Adiklį pripažino tik vertusis neteisėta komercine veikla stambiu mastu ir paskyrė jam 65 000 litų (500 MGL) baudą, o konfiskuoti turto nusprendė už 1 471 000 litų. Deja, valstybės biudžetas pasipildys gerokai kuklesne suma – mat teisiamojo bei jo žmonos vardu įregistruoti 2 automobiliai ir 3 hektarų sklypas.
O dėl kaltinimų nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo teismas Ž. Adiklį išteisino. Teismo nuomone, iš nusikalstamos veiklos įgyti pinigai buvo pervedami į teisiamojo legalias sąskaitas bankuose, todėl vėlesni veiksmai su šiomis lėšomis nevertintini kaip bandymas jas legalizuoti.
Panevėžio apygardos teisme tebenagrinėjama dar viena panaši baudžiamoji byla – nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto legalizavimu bei neteisėta komercine veikla stambiu mastu (tas pats nusikaltimo modelis kaip Ž. Adiklio ir R. Milčiaus atvejais) kaltinamas panevėžietis, bendrovės „DDL ekspedicija“ direktorius Darius Banys (37 m.). Šią bylą tyrusių pareigūnų duomenimis, už prekių (kaip įtariama, vogtų) siuntas, iškeliavusias į užsienį, verslininkas D. Banys gavo 163 980 litų pajamų ir nesumokėjo 23 576 litų pajamų mokesčio.
Visus minėtuosius šešėlinius milijonierius teisėsaugininkai sieja su Šmikinių gauja.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
