Tremties ir rezistencijos muziejaus (anksčiau vadinosi Kovų ir kančių istorijos muziejus) iniciatorius ir įkūrėjas, už ką Pranui ypatingai dėkingas Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
„Mes kaliniai, kalbėdavome, kad jei įvyktų toks stebuklas ir Lietuva taptų laisva, tai čia, Šubertinėje, būtinai reikėtų įrengti kančių muziejų“ (P. Rindokas).
Buvo ištremtas
Skelbiama, kad nuo 1946 m. Pranas palaikė ryšį su partizanais: perrašinėjo dokumentus, klijuodavo lapelius. Gavo Jūrininko slapyvardį, kaip pats teigė – „gal todėl, kad per Jūrą partizanus perkeldavau valtimi“. Atliko žvalgybos ir ryšininko pareigas.
Priklausė Kęstučio apygardai, Pušies rinktinei, Jūros-Žalgirio būriui, dalyvavo pogrindinėje veikloje Šilalės, Šilutės ir Tauragės rajonuose. 1951 m. kartu su kitais rezervinio būrio partizanais buvo išduotas.
Rusų karininkų buvo žiauriai kankinamas ir tardomas Šilalės NKVD kalėjime, Tauragės „Šubertinėje“. Tauragėje išgirdo ir nuosprendį – 25 metai griežto lagerio režimo ir penkeri metai tremties. Bausmės atlikimo vieta – Vorkutos lageriai.
Represijos buvo nutrauktos 1956 m. Pasibaigus represijoms grįžo į Lietuvą.
Reiškia užuojauta šeimai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ kolektyvas ypač dėkingas Pranui už Tremties ir rezistencijos muziejaus kieme jo iniciatyva, įamžinant Lietuvos laisvės gynėjų atminimą, pastatytą memorialą. Šiandien jis Laisvos Lietuvos kartai primins ir patį kūrėją: jo drąsą, jo ryžtą, jo žemaitišką būdą, jo meilę Tėvynei.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ kolektyvas reiškia nuoširdžią užuojautą gerbiamo velionio šeimai.
