"Mano giminaitei gydytojai diagnozavo šizofreniją, - rašo O. K. iš Šilutės. - Norėčiau sužinoti, kas tai per liga, nuo ko susergama, kaip pasireiškia?"
Šizofrenija - psichikos liga. Ji pasireiškia įvairiais simptomais ir sindromais - haliucinacijomis, kliedesiais, liguistais afektais [afektas - stiprus, trumpas susijaudinimas, smarki emocinė reakcija, jausmų, ypač pykčio, protrūkis], panašiais į neurozę ar psichopatiją. Šizofrenija serga apie 1 % žmonių, dažniausiai 15 - 25 metų amžiaus. Šizofrenijos eiga labai įvairi. Ūminė šizofrenija gali trukti kelias dienas ar savaites, o lėtinė - keletą mėnesių ar net daugelį metų.
Ligos priežastys ir eigos mechanizmai kol kas nėra aiškūs. Turi reikšmės kai kurių neuromediatorių apykaitos sutrikimas, socialiniai veiksniai, paveldėjimas. Nustatyta, kad paveldimos tik tam tikros prielaidos susirgti šizofrenija, o patį susirgimą išprovokuoja įvairios aplinkybės. Labai žalingos ilgalaikės psichiką žeidžiančios situacijos. Paprastai liga prasideda palengva. Ligoniui tampa vis sunkiau susikaupti, suprasti, protiškai dirbti, nors ir labai stengtųsi. Skauda galvą ir kamuoja nemiga, nepaisant poilsio atostogų metu. Žmogus stengiasi tai kompensuoti atkaklesniu darbu. Jis pasidaro šaltesnis su artimaisiais, tampa vis įtaresnis ir atšiauresnis, atsiriboja nuo kitų žmonių. Pakinta interesai, ima dominti nerealios problemos. Dažnai sutrinka suvokimas, būna iliuzijų ir haliucinacijų, sugenda nuotaika, apima neviltis ir liūdesys. Tik retais atvejais liga pasireiškia liguistai pakilia nuotaika. Ligai įsigalint būna klausos, uoslės, skonio haliucinacijų, kliedesių, mąstymas visai sutrinka, emocijos nebeatitinka aplinkybių, ligonis tampa viskam abejingas ir apsileidęs.
Ligos baigtis įvairi. Pasveikstama visiškai arba iš dalies. Kartais lieka nedidelių valios ir emocijų pokyčių, kurie netrukdo prisitaikyti ir dirbti. Išlikus ilgalaikiams ar nebeišnykstantiems pokyčiams ligonis tampa nedarbingas.
Šizofreniją pirmasis aprašė 1896 metais Ė. Krėpelinas. Jis ją pavadino jaunatvine, arba ankstyvąja silpnaprotyste [ligoniui po kelerių metų atsiranda ryškių psichikos defektų]. Vėliau buvo nustatyta, jog esminis ligos požymis yra psichikos vienovės sutrikimas ir asmenybės suirimas. O. Bloileris 1911 metais pradėjo vartoti šizofrenijos terminą, kuris geriau atspindėjo ligos esmę, todėl greitai paplito [gr. Schizo - skaldau, perskiriu + phren - protas].
