Šimonytė: bandymai biudžetą pristatyti kaip kairiosios Vyriausybės laimėjimą – juokingi

„Vyriausybė sudėliojo biudžetą pagal objektyvias ekonomines aplinkybes, bet, kai aš girdžiu bandymus parduoti šitą biudžetą kaip kažkokį didžiulį pasiekimą, kaip kažkokią didžiulę kairiąją politiką, man tai kelia juoką“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė I. Šimonytė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ingrida Šimonytė: neaišku, kiek įspūdingų KAM asignavimų bus skirta gynybai

Ingrida Šimonytė: nepaisant paskyrimo, realiu kultūros ministru bus Remigijus Žemaitaitis

Šimonytė kirto Ruginienei: „Kiek kainuoja savigarba“

Anot politikės, valdantieji biudžete žadėjo daugiau lėšų skirti socialinei politikai, tačiau realios ekonominės sąlygos pasirodė kitokios.

„Vyriausybei palinkėčiau (biudžeto – ELTA) nebandyti parduoti kaip nematyto pasaulyje žvėries, nes viskas jau labai daug kartų matyta, tik ta retorika visada tokia, tarsi atsiprašymas už neįvykdytus lūkesčius būtų kompensuojamas“, – teigė ji.

Pasak buvusios premjerės, biudžete taip pat trūksta aiškumo, kurios gynybos lėšos bus skirtos konkrečiai ginkluotės, karinės infrastruktūros ir kitiems tiesioginiams krašto apsaugos poreikiams.

„Neturi būti prikabinėta ant eglutės kažkokių tų burbuliukų, kur krašto apsaugos ministras gali kartas nuo karto pastatyti darželį, paasfaltuoti kokį keliuką savivaldybėje ar dar kažkokius dalykus spręsti“, – teigė I. Šimonytė.

„Visų pirma, tai yra neskaidru, nes yra neaišku, kiek šitų įspūdingų Krašto apsaugos ministerijos asignavimų bus šitiems tikslams skirta, visų antra – tai nėra Krašto apsaugos ministerijos darbas“, – sakė ji.

Vyriausybė ateinančių metų biudžeto projektą priėmė ketvirtadienį, Seimą jis pasieks ateinančią savaitę.

Gynybos finansavimui kitais metais bus skiriama 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų. 

Ateinančių metų biudžeto pajamos augs 16,8 proc. iki 21 mlrd. eurų, išlaidos – 18,9 proc. iki 27,5 mlrd. eurų (su Europos Sąjungos lėšomis).

Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola augs maždaug 5 proc. ir sudarys 45,1 proc. nuo BVP, augs ir jos aptarnavimo kaštai.

Kitais metais bus keliama minimali mėnesio alga, augs atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams, pensijos, socialinės išmokos, didės finansavimas keliams.