Pakeikiame visą Vilniaus mero pasisakymą:
„Tuomet man buvo laikas skiepytis nuo tymų. Į namus atėjusi seselė labai rūpinosi žmonėmis. Todėl iš karto informavo mano tėvus, kad niekas šiais laikais nuo tymų nebeskiepija, nes negeri tie skiepai. Nebeskiepija tai nebeskiepija – taip ir likau nepaskiepytas.
Po kelerių metų, kai buvo man kokie 10 ar 11, susirgau tymais taip, kad negalėjau valgyti, judėti, ir realiai nedaug trūko, kad numirčiau. Atsimenu tą jausmą, kai prakaituotas ir bejėgis guliu tėvų miegamajame, ir išbertas esu net ne išorėje, bet viduje – burna ir gerklė, o gydytojai vėliau papasakojo, kad ir vidaus organai. Žiauriai nepatogu, bet kasytis jau nebesinori, nes tiesiog niekam nebėra jėgų. Valgyti negaliu, bet irgi net nebesinori.
Kaip matote, pasveikau – išmintingų gydytojų, medicinos, rūpestingų tėvų, ir galbūt pagalbos iš aukščiau dėka.
O ta seselė, neabejoju, buvo labai geras žmogus. Ji buvo girdėjusi kažkokios informacijos. Tikrai rūpinosi žmonėmis. Ji buvo pilna daug kilnių norų. Kaip ir tie žinovai, kurie šiandien paaiškina senoliui, kad nesiskiepyk ta ar ana vakcina, ir kad gal apskritai nereikia skiepytis. Tenka susidurti ir su taip kalbančiais medicinos darbuotojais, tiesa, ne gydytojais, ir su susirūpinusiais politikais, ir su skandalingomis antraštėmis.
Kai artėja žiema, mes neatsisakome žieminių rūbų, jei vaikams norime gero išsilavinimo, mes neatkalbinėjame jų nuo knygų. Tad ir pandemijos akivaizdoje nesielkime kitaip – pasinaudokime įrankiais, kuriuos mums padovanojo gabūs mokslininkai bei daugybės žmonių darbas. Kai pakvies – pasiskiepime patys, ir paprotinkime kitus. Nes gyvybė yra viena, ir ji neįkainojama.“
Tuomet man buvo laikas skiepytis nuo tymų. Į namus atėjusi seselė labai rūpinosi žmonėmis. Todėl iš karto informavo mano...
Posted by Remigijus Šimašius on 2021 m. kovo 14 d., sekmadienis
