,,Po kaštonu buvo padėtos pelargonijos ir pastebėjau, kad kaštonas sveikesnis nei aplinkiniai. Žinojau, kad pelargonija turi lakiųjų medžiagų ir atbaido uodus. Kaštonus puola keršakandės, galvoju, gal pelargonija atbaido ir juos“, - pasakoja gimnazistė G. Patkauskaitė.
Paprašiusi močiutės, kad ši pelargonijas paaukotų moksliniams tyrimams, Greta juos ir pradėjo. Pasitarusi su mokytoja, skynė pelargonijų lapelius, gamino, liaudiškai tariant, arbatą, ir purškė ant kaštonų.
Po dvejų metų tyrimų gimnazistė savo atradimą pristatė Europos jaunųjų mokslininkų konkurse Milane. Penki įvairių šalių mokslininkai pripažino, kad gimnazistė atrado kažką naujo ir tai įvertino nugalėtojos prizu.
Mokinės darbui vadovaujanti mokytoja irgi garantuoja už atradimo sėkmę. Sako, kas netikit - pabandykit Jeronimo arbatėle apipurkšti kaštonus - keršakandžių neliks.
Pati Greta sako, kad atradimo dar nepatentavo, mat nori tobulinti. O jeigu kas ir nukopijuos jau paviešintą receptą – nepyks.
Kaštonų vaistų atradėja sako, kad kenkėjus naikina tik pagaminta ištrauka. Sodinti aitriai kvepiančius Jeronimus po kaštonais – neverta, mat kambarinės gėlė lauke tiesiog nušals, kol veisiasi keršakandės. Mergaitė skaičiuoja ir kaštonų vaistų kainą - sako, ji neturėtų būti didelė. Mat Jeronimas nelepus auginant vazonėliuose, vandens trūkumo irgi nebus. Tik, pavyzdžiui, norint nuo keršakandžių nupurkšti visą kaštonų alėją, jau reikėtų keliolikos kibirų ištraukos - taigi kelių kilogramų pelargonijų ir sandėlio ištraukai laikyti. O tada – purškimo aparatų ir bent jau vieno darbuotojo pusdieniui.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
