Patekti į globos namus tampa privilegija - šios įstaigos yra perpildytos, nes gilios senatvės sulaukę žmonės kartais nemato kitos išeities, kaip tik prašytis priimami į valstybines globos įstaigas, dažnai tampančias išsigelbėjimu nuo vienatvės, rašo uostamiesčio dienraštis "Klaipėda".
Dienraščio teigimu, šiuo metu visi uostamiesčio senelių namai yra perpildyti. Norintiems tenka laukti po kelis mėnesius. Vieta atsiranda tik senelių namų globotinio mirties atveju.
Į bet kuriuos globos namus priimami I grupės invalidai arba senatvės pensininkai, sulaukę 75 metų. Anksčiau buvo priimami senoliai nuo 85 metų. Be to, ar suteikti pensininkui vietą globos įstaigoje, sprendžia miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus komisija.
Ši komisija nagrinėja, ar žmogus tikrai yra nesavarankiškas, ar jam reikia nuolatinės globos, ar juo galima rūpintis namuose. Patenkinus senolio prašymą, jis užrašomas į eilę arba perduodamas į globos namų darbuotojų rankas.
Visų globos namų vadovai skundžiasi, jog trūksta lėšų. Pavyzdžiui, Klaipėdos biudžetiniuose senelių globos namuose už išlaikymą kiekvienas ten esantis moka 305 Lt per mėnesį, nors realios pensininkų išlaikymo ir priežiūros išlaidos yra kur kas didesnės.
Anot Laugalių pensionato darbuotojų, pinigų jiems užtenka maistui, tačiau trūksta lėšų medikamentams, pastato pertvarkai.
Pasak Laugalių pensionato direktorės pavaduotojos socialinei ir medikamentinei reabilitacijai Kristinos Pocienės, beveik visi senoliai savo noru ateina į tokias įstaigas. K.Pocienė negalėjo prisiminti nė vieno atvejo, kad žmogus globos namuose būtų apgyvendintas per prievartą ar artimųjų reikalavimu.
Šiuo metu jau Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos "Caritas" namuose gyvena seniausia globotinė Julytė Ripinskaitė. Ši 107-uosius metus skaičiuojanti senutė sakė, jog šiuose namuose jaučiasi puikiai.
"Gera čia, viskas patinka", - tvirtino žemaitė žurnalistams. Nors senelių namų vyriausia globotinė visiškai akla, ji žvali ir stebina aplinkinius savo dainomis bei pasakojimais.
BNS
