Švedijos centrinis bankas praėjusių metų finansinio stabilumo
Vardindama rizikas, su kuriomis SEB ir "Swedbank" gali susidurti Baltijos šalyse, Švedijos bankus prižiūrinti institucija nurodo valstybių einamosios sąskaitos deficitą. Jos nuomone, jei ateityje importo ir eksporto balansas išliks ryškiai neigiamas, Švedijos bankų nuostoliai dėl blogų paskolų gali išaugti, penktadienį rašo "Verslo žinios".
Taip pat pastebima, kad Baltijos regione daug paskolų išduota investicijoms į nekilnojamąjį turtą, o tai gali tapti vienu iš ekonomikos perkaitimo veiksnių.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad didesnė dalis paskolų Lietuvoje išduodamos eurais, todėl bankams gresia ir valiutų rizika, išliksianti tol, kol Baltijos valstybės neprisijungs prie euro zonos.
Tačiau Švedijos centrinis bankas dramatizuoti padėties Baltijos šalyse nelinkęs.
"Šiuo metu nematome prielaidų, kad Lietuvoje galėtų prasidėti finansų krizė, kurią Švedijoje 1992 metais sukėlė kritusios nekilnojamojo turto kainos", - teigė Švedijos centrinio banko Finansinio stabilumo analizės padalinio vadovas Larsas Friselis (Lars Frisell).
Lietuvoje veikiantys Švedijos kapitalo bankai konstatuoja, kad ekonomikos perkaitimo tikimybė išlieka, apie tai byloja sparti paskolų plėtra, didelis einamosios sąskaitos deficitas, didėjantis infliacijos tempas ir spartus prekių importo augimas.
