Sporto, muzikos renginiai, festivaliai savanorių sulaukia tūkstančiais, tačiau rimtesnis darbas – slauga, neįgaliųjų, senukų priežiūra sudomina tik retą. Neatlygintinas darbas Lietuvoje, anot savanorių, dar tik skinasi kelią.Vasarą Europos krepšinio čempionatui prireiks apie 2 tūkst. savanorių. Juos atrenkantiems teko padirbėti, nes norinčiųjų buvo bent 3 kartus daugiau.
Deja, nevyriausybinės organizacijos sako, savanoriai veržiasi tik į patrauklias veiklas – pramoginius renginius, švarinimosi, maisto rinkimo akcijas, donorystę. Tačiau sudėtingam darbui prisikviesti sunkiai pavyksta. Stebėtis nėra ko, sako nevyriausybinės organizacijos, nes savanorystė, vakaruose skaičiuojanti jau šimtmečius, Lietuvoje dar tik skinasi kelią. Sudominti tapti ilgalaikiu savanoriu kol kas pavyksta tik didesnėms ir populiaresnėms organizacijoms.
„Organizacijai užsiauginti savanorį yra didelis įdirbis, nes vien tik pirmą kartą atėjęs dar nereiškia, kad taps amžinas savanoris“, – LTV teigė „Maisto banko“ projektų vadovė Kristina Tylaitė.
„Iš pradžių savanoriavau kiekvieną darbo dieną, maždaug po 4 val. Šiuo metu ruošiuosi egzaminams, tad savanoriauju 2 dienas po 4 val.“, – teigė „Maisto banko“ savanoris Miroslavas Divakas.
Vis dar iššūkis į savanorystę įtraukti vyresnius žmones ar, kaip Europoje populiaru, pensininkus. Pagrindinė vis neįsibėgėjančios savanorystės priežastis, anot organizacijų, lėšų trūkumas.
„Jau net nekalbant apie tarptautinę savanorystę, nėra programų. Jeigu rašom į savivaldybės biudžetą projektėlius, tai yra labai labai maži pinigėliai, kad net neišeina išlaikyti žmogaus, kuris koordinuotų“, – pasakoja VšĮ „AC Patria“ vadovė Rita Škriadaitė.
Pirmadienį Prezidentūroje susirinkę savanoriai ir nevyriausybinės organizacijos iš valdžios daugiau dėmesio ir finansavimo tikisi po šiemet žadamo priimti savanoriškos veiklos įstatymo.
