Drauge su spustelėjusiu šaltuku ir baltu sniego patalu padaugėjo ir sergančiųjų peršalimo ligomis. Per praėjusią savaitę sergančiųjų skaičius išaugo nuo 529 iki 741. Tad ir rodiklis 10-čiai tūkstančių gyventojų nuo 44 išaugo iki 61 atvejo. Apie epidemiją, pasak Šiaulių centro poliklinikos skyriaus vedėjos Reginos Januškienės, dar kalbėti anksti, juolab, kad vaikai serga ne tik peršalimo, bet ir enterovirusų sukeltomis infekcijomis, sukeliančiomis virškinimo sistemos sutrikimų.
Daugiausia serga vaikai
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistai po netrumpo periodo, kai sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nuosekliai mažėjo, 3-iąją šių metų savaitę užfiksavo daugiau nei 20 procentų atvejų 10-čiai tūkstančių gyventojų padidėjimą.
Daugiausiai žmonės serga ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, o gripo virusas pakerta žmogų dar labai retai. Nors anksčiau jau buvo diagnozuoti keli gripo atvejai, tačiau praėjusią savaitę nė vienas šiaulietis gripu nesusirgo.
Daugiausia viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, pastebi medikai, serga vaikai. Epidemiologams gydytojų perduota sergamumo statistika taip pat vaikų iki 18 metų nenaudai – tarp sergančiųjų praėjusią savaitę – beveik 80 proc. sudarė vaikai.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistai palygino šių metų 3-iosios savaitės duomenis su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir pastebėjo, jog gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis visoje Šiaulių apskrityje sergama daug mažiau. Štai praėjusiais metais sergamumo rodiklis mieste jau buvo pasiekęs epideminį lygį, kai 10-čiai tūkstančių gyventojų teko beveik 138 atvejai ir buvo teiktas siūlymas skelbti gripo epidemiją Šiauliuose. Tuo metu visoje Šiaulių apskrityje net 381 žmogus sirgo gripu.
Antplūdžio dar nėra
Akivaizdžiai skiriasi ir situacija pirminės sveikatos priežiūros centruose, kur praėjusiais metais buvo didelė spūstis. Šiuo metu, pasak Šiaulių centro poliklinikos 4-ojo šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Reginos Januškienės, tik šiek tiek padaugėjo sergančiųjų, tačiau tai medikų nestebina – juk atėjo žiema, kai sergančiųjų peršalimo ligomis ir turi būti daugiau.
Dažniau serga vaikai nei suaugusieji, nors ir suaugusių ligonių tarp gydytoją R. Januškienę pasirinkusių gyventojų esama. Dažniausiai vaikai, anot gydytojos, serga tonzilitais, bronchitais, diagnozuoti ir keli plaučių uždegimo atvejai. Medikė pastebi, jog dažniausiai pacientams skiriamas ambulatorinis gydymas, tik labai retas ligonis siųstas į ligoninę.
Tarp vaikų, pasak medikės, labai sparčiai plinta ir enterovirusų sukeliamos infekcijos, kurios sutrikdo virškinimo sistemą. Vemiantys ir viduriuojantys vaikai – kasdienybė gydytojo kabinete. „Žmonės jau žino apie enterovirusus: roto, noro bei kitus virusus, supranta, kad jie nėra pavojingi, ir skiriamas ambulatorinis gydymas. Tik mažieji pacientai, kuriems dėl skysčių netekimo kyla dehidratacijos pavojus, siunčiami į Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų kliniką.
Vaistinėse – štilis
Bene pirmiausia viruso plitimo intensyvumą pajunta vaistininkai, tačiau ir jie kol kas nepastebi didelio poreikio gydytis. Net ir miesto centre esančios vaistinės, kurios filialas yra ir poliklinikoje, vedėja Alma Girdenienė teigia, kad antibiotikus pacientai perka retai. Daug dažniau perkama lašų į nosį, vaistų nuo kosulio. Daug daugiau perkama ir vaistažolių.
Šiais metais, skirtingai nei anksčiau, anot vedėjos, daugiau dėmesio žmonės skiria peršalimo ligų profilaktikai. Daug daugiau perkama homeopatinių preparatų, bičių produktų, preparatų su mikroelementais, kurių žmonių organizme tikrai stinga. Pastebima, kad ir sveikai mitybai dėmesio skiriama daugiau.
Visa tai, anot A. Girdenienės, ir padeda žmogui stiprėti, nesusirgti. Palanki šiais metais ir gamta – kai ruduo perkopė į Naujųjų metų pradžią, apie peršalimo ligas žmonės jau buvo bepamirštą.
Zita KATKIENĖ
