SADM parengė planą smurto prieš vaikus prevencijai ir greitesniam reagavimui

Šis sekuliarus pasaulis demonstruoja visišką veidmainystę, kai bando apibrėžti ir taikyti „smurto“ sąvoką. Visuomenė panikuoja tik tada, kai smurtas tampa matomas, tačiau visiškai ignoruoja jo šaknis.Juk žmogus, kuris fiziškai smurtauja prieš kitą, lygiai taip pat naudojasi savo „laisva valia“. Kodėl jis smurto bangą nukreipia į išorę? Todėl, kad vidinis smurtas – nuodėmės, aistros ir dvasinė destrukcija – jame jau pasiekė tokį lygį, kad nebettelpa pačiame žmoguje. Jis nebepajėgia kankinti tik savęs, todėl šis dvasinis pūlinys sprogsta ir išsilieja ant kitų.Didžiausias visuomenės aklumas ir egoizmas slypi iliuzijoje: „Kol manęs asmeniškai neliečia – aš esu saugus, o tai, ką žmogus daro su savimi ar savo aplinkoje (būdamas LGBT paraduose ar darydamas abortą), yra tik jo laisva valia.“ Tai pražūtinga apgaulė. Toleruodami dvasinį smurtą ir nuodėmę tol, kol ji neperžengia įstatymo ribų, mes patys auginame būsimus agresorius. Žmogus yra saugus tik tada, kai jo siela yra apsaugota nuo dvasinio smurto, nuodėmių ir aistrų. Tikrasis pavojus prasideda nematomoje sielos teritorijoje, kurią šiuolaikinis pasaulis ciniškai atsisako pripažinti.