Blogos naujienos iš Latvijos skatina infekcijos baimę Rytų Europoje
Pacientas atsigauna po intensyvaus gydymo, svaidosi vaistais į gydytojus ir siurbia donoro kraują. Galbūt tai netinkama Latvijos, kuri pastaruoju metu išgyvena krizę, charakteristika, tačiau vaizdas iš šalies atrodo būtent taip. Šalies Ministras Pirmininkas Valdis Dombrovskis atsisako mažinti išlaidas tiek, kiek reikalauja tarptautiniai skolintojai, ir pasiūlė priimti naują įstatymą, pagal kurį būtų iš dalies eksproprijuoti užsienio bankų paskolų portfeliai.
Tai būtų neramintais ženklas, jeigu silpniausia Europos Sąjungos ekonomika patirtų defoltą, nuvertėtų ar susitrauktų. Tačiau kas gąsdina išorės stebėtojus labiausiai yra efektas, kurį dabartinis Latvijos negalavimas gali turėti kitoms pokomunistinėms ekonomikoms, kurioms ligi šiol lygtais pavykdavo tvarkytis su finansine krize lengviau negu prognozavo kai kurie skeptikai.
Pastaruoju metu – po metų, kuriuos šalis išgyveno 11,1 mlrd. dolerių vertės tarptautinės finansinės pagalbos dėka – naujienos iš Latvijos buvo sąlyginai džiuginančios. Smarkus nuosmukis sulėtėjo: kaip prognozuoja švedų SEB bankas (didžiausias Latvijos skolintojas) ekonominis augimas šalyje šiais metais turėtų sumažėti 17,5 proc., tačiau kitais metais jau tik 3 proc., o 2011 metais – atsinaujinti. Einamosios sąskaitos perteklius sausio-liepos mėnesiais sudarė 581 mln. latų, tuo tarpu pernai tuo pat laikotarpiu deficitas siekė 1,42 mrld. latų (3 mlrd. dolerių). Daugiausia nesutarimų kyla dėl kitų metų biudžeto. Tarptautiniai skolintojai sutiko, kad deficitas galėtų siekti 8,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tam vyriausybei reikia dar sumažinti išlaidas 500 mln. latų. Tačiau V. Dombrovskis nustebino visus savo pareiškimu, kad išlaidas prireiks sumažinti tik 225 mln. latų. Jis, tikriausiai tikėdamasis greitesnio ekonominio atsigavimo, mano, kad dar 100 mln. latų bus gauta padidėjus įplaukoms iš mokesčių. Šiame kontekste Latvija sulaukė griežtų perspėjimų. Švedijos finansų ministras Anders Borg pareiškė, kad tarptautinės bendruomenės kantrybė yra „ribota“, o 2010 m. pradžioje jo šalis turėtų suteikti Latvijai 1,45 mlrd. dolerių paskolą. Savo viešus priekaištus Rygai išreiškė ir už ES pinigų politiką atsakingas komisaras Joaquin Almunia. Dabar V. Dombrovskis yra priverstas teisintis ir sutiko, kad jeigu atitinkami mažinimai yra reikalingi, jie bus padaryti.
Tačiau abejonės išlieka. V. Dombrovskiui trūksta valdžios sunkių sprendimų priėmimui parlamente, ir jo viešas svyravimas gali būti įvertintas kaip bandymas išprovokuoti didesnį tarptautinį spaudimą vyriausybei, kad tie sprendimai vis tik būtų priimti. Jeigu taip, tai yra rizikinga taktika.
Tą patį galima būtų pasakyti ir apie kitus V. Dombrovskio žingsnius. Pavyzdžiui, premjeras paragino priimti įstatymo projektą, pagal kurį būtų restruktūrizuotas užsienio bankų šalyje valdomas turtas. Skolininkų atsakomybė būtų apribota tik paskolos užstatu (pvz., būsto, kuris buvo įsigytas už skolintas lėšas, verte), o ne visa paskolos suma. Bankai taip pat negalėtų iškeldinti nemokančiųjų paskolos iš jų namų – pirma reikėtų rasti jiems kitą būstą. Nekilnojamojo turto kainos Latvijoje krito daugiau kaip 50 proc., tad šalies privačiojo sektoriaus skolos užsieniečių valdomiems bankams gerokai padidėjo. Šias skolas galiausiai teks restruktūrizuoti. Tačiau šis pasiūlymas atrodo nerangus ir kenksmingas. Po tokių naujienų skandinaviškų bankų, kurie yra didžiausi privatūs Latvijos skolintojai, akcijų kainos smuko.
Jeigu Latvija žlugs (dėl tarptautinių skolintojų nenoro padėti, kas paskatins skolinimosi krizę ar bankų subyrėjimą), dėmesio centre atsidurs kaimyninės Estija ir Lietuva. Jų politinė padėtis nėra tokia sunki, bet Ir Lietuva, ir Estija yra susiejusios savo valiutas su euru ir abiem tenka imtis didelių ir skausmingų korekcinių priemonių. Dalis ekspertų kalba apie tai, kad Europos Sąjunga galėtų paskatinti Estiją už įspūdingą pažangą valstybės finansų tvarkymo srityje, pirma laiko pritardama šalies planams 2011 m. įsivesti eurą. Tačiau kur toks žingsnis paliktų Lietuvą, kuriai dar labai toli iki finansų subalansavimo ir kuri brangiai skolinasi, užuot paprašiusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos?
Dar didesnis klausimas yra susijęs su būsimu TVF ir ES tarpusavio bendradarbiavimu. Jie dirbo kartu, kuomet gruodį skubiai reikėjo gelbėti Latviją. Šiandien ryšiai yra įtempti: TVF mano, kad Latvija turėtų devalvuoti savo valiutą, o ES atstovai galvoja, kad ji neturėtų to daryti, nes bijo, kad tai paveiks kitas pokomunistines valstybes, kurios planuoja prisijungti prie euro zonos. Todėl ES spaudė TVF, kad jo skolinimosi Latvijai sąlygos būtų minkštesnės – daugiau, negu norėtų jis pats. Vertinant bendrai, visų – Briuselio, Vašingtono ir Rygos – kantrybė artėja prie pabaigos.
Parengta pagal The Economist
