„Kai P. Durovas atsisakė uždaryti aktyvisto Aleksejaus Navalno paskyrą, FSB pareigūnai su automatais atėjo prie jo durų ir pareikalavo įsileisti“, – teigiama leidinyje.
„Aš iš tiesų išsigandau, – prisipažino P. Durovas. – Aš pirmą sykį susimąsčiau: tikriausiai, man reikėtų pamąstyti apie ateitį – apie mano šalies ir mano bendrovės ateitį“.
Pasak autoriaus, P. Durovas niekada nesidomėjo politika, o tai, kad jis nepakluso Kremliui, buvo labiau paremta nuogąstavimais, kad vartotojai pabėgs į kitą socialinį tinklą.
2013-ųjų pabaigoje viena Maskvos investicinė bendrovė, turinti ryšių Kremliuje, įsigijo 48 proc. „Vkontakte“ akcijų iš dviejų stambiausių bendrovės investuotojų. Anot kai kurių duomenų, šį sandorį organizavo „Rosneft“ vadovas, artimas Vladimiro Putino pasekėjas, Igoris Sečinas, siekdamas sustiprinti socialinio tinklo kontrolę.
P. Durovas „Mashable“ pasakojo, kad būtent tuomet suprato, kad Kremlius prie jo „prisikabino“, ir nusprendė išvažiuoti į Niujorką. „Po to kai situacija nurimo, jis trumpam grįžo į Rusiją, tačiau tuomet jis buvo praktiškai nustumtas nuo „Vkontakte“ valdymo. 2014-ųjų vasarį jis visiškai atsisakė administracinės valdžios bendrovėje ir pardavė likusį akcijų paketą ištikimam V. Putino šalininkui Ivanui Tavrinui. Jis dar liko generaliniu direktoriumi iki balandžio mėnesio, kai galutinai atsistatydino iš pareigų.
„Buvo laikas trauktis, nes tuo metu aš bendrovėje neturėjau jokios valdžios“, – paaiškino P. Durovas.
2006-ais, kai P. Durovas įkūrė „Vkontakte“, Rusijos valdžia dar gana palankiai žiūrėjo į interneto laisves.
2011-ais skeptiškas V. Putino požiūris į internetą sustiprėjo, kai žmonės pradėjo naudoti internetą, kaip būdą organizuoti protesto akcijas dėl parlamento rinkimų rezultatų falsifikacijos.
V. Putinas tuomet taip pat įtarė, kad internetas – globalaus šnipinėjimo platforma.
