Per Pirmąjį pasaulinį karą Rumunijos karalystė geležinkeliu į Maskvą išsiuntė 91,5 tonos aukso monetų ir luitų, taip pat brangakmenių ir kultūros vertybių, pavyzdžiui, meno kūrinių. Karo metu Rumunija buvo Rusijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pusėje prieš Vokietiją, Austrijos-Vengrijos ir Osmanų imperijas.
Auksas buvo konfiskuotas po to, kai 1917 m. Rusijoje valdžią užgrobė bolševikai. Vėlesniais metais Rumunijos pastangos susigrąžinti auksą nuėjo perniek. Kai kurias kultūros vertybes sovietų valdžia grąžino 1935 m. ir 1956 m., bet ne auksą.
Bolševikų vertybes perėmęs Kremlius savo reakcija į šį EP balsavimą pernelyg nenustebino. Buvęs Rusijos prezidentas, Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas savo paskyroje „Telegram“ grubia forma viešai pasiūlė rumunams „eiti š*knon“.
„Dvišalių santykių gerinimas“ ir reikalavimas grąžinti auksą
2003 m. buvo įsteigta bendra Rumunijos ir Rusijos komisija dvišaliams santykiams gerinti ir aukso klausimui spręsti.
Ketvirtadienį Europos Parlamentas, po Rumunijos nacionalinio banko kreipimosi, priėmė Rumunijos įstatymų leidėjo Eugeno Tomaco pasiūlytą rezoliuciją, kurioje numatyta, kad Maskva turėtų grąžinti auksą.
E. Tomacas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime pasveikino tai kaip „istorinį balsavimą“ ir „nacionalinio orumo klausimą“. „Rumunija negali ir neturi sutikti su niekuo kitu, kaip tik su 91,5 tonos aukso ir viso kultūros lobyno grąžinimu“, – sakė jis.
Nors tikimybė, kad Rumunija sulauks aukso grąžinimo, yra nedidelė, V. Tomacas sakė, kad „svarbu nepasiduoti“.
